SVARBIAUSIOS MIKROEKONOMIKOS PROBLEMOS
Ekonom augimo uztikrinimas.
Nedarbas
Infliacija
Ek nesivysto vienodai, kartais ją sukrečia krizės, jas gali sukelti įv priezastys. Atsizvelgiant į jas ciklai gali būti: 1. Sezoniniai, 2. Politiniai, 3.Statybos darbų trukmės, 4. Ilgųjų bangų(susiję su kokybiniais technologijos pokyčiais) 5. Verslo. Visas ciklas susideda is keturių fazių: 1. Krizė, 2. Depresija, 3. Pagyvėjimas, 4. Pakilimas. Nedarbas ir infliacija yra didziausios makro problemos, nes nedarbo būvimas ekonomine prasme reiskia negrązinamą svarbiausio- visuomenės istekliaus prradimą, be to nedarbas sukialia rimtas socialines problemas.infliacija reiskia bendrą kainų lygio kilimą, pinigų nuvertėjimą, gyv lygio smukimą ir pan.
Nedarbas būna:
a) ciklinis nedarbas jį sąlygoja aktyvumo svyravimai.
b) migracinis nedarbas yra laikinas nedarbas, kurį sąlygoja ekonomikos pokyčiai, dinamiskumas. Jo priezastys ąvairios, pvz.: jaunimas ne is karto randą sau tinkamą darbą, kiti iesko geresnio darbo ir pan.
c) struktūrinis nedarbas pasireiskia tada, kai darbo isteklių teritorinis psiskirstymas ir kvalifikacinė struktūra neatitinkadarbo sferos reikalavimų.
Ciklinį nedarbą salygoja ekonomikos svyravimai. Maziausiai negiamų pasekmių sukialia migracinis nedarbas, nes jis tęsiasi tol, kol zmogus susirandą darbą. Struktūrinis nedarbas yrasudėtingesnė problema, nes darbingiems gyventojams tenka pakeisti gyvenamą vietą arba įsigyti naują profesiją. "Visiskas uzimtumas" - tai ne nulinis nedarbo lygis. Dabar kalbama apie 5% ar 5,5% nedarbo lygą kaip visisko uzimtumo rodiklį. Jis būna tada, kai nedarbo lygis zemas ir nesukialia infliacijos padidėjimų. BNP atotrūkis isreiskia skirtumą tarp faktiskų gamybos apimčių ir potencialių, kurios galimos, esant visiskam uzimtumui. BNP atotrūkis isreiskis ekonomikos nuosmukio kainą. Jis įvertina, kokiu dydziu sumszėja potiancialūs gamybos mastai. Negalima uzmirsti ir to, kad pastarasis rodiklis neįvertina visų socialinių padarinių.
Dalinė bedarbystė būna tada, kai: 1) dirbantieji gali įsidarbinti tik nepilną darbo dieną, 2) dirbantieji dirba nepilną darbo dieną,nors irgauna pilną atlygnimą.
Darbo nasumas tai vidutinis produkcijos kiekis, pagamintas per vieną darbo valandą. Jis skaičiuojamas bendros gamybos apimties ir darbo valandų santykiu.
Kiekybiskai galima isreiksti ir infliaciją. Jai naudojami dviejų tipų rodikliai:
1.Kainų indeksų rodikliai naudojami tada, kai reikia nustatyti atskirų rodiklių kitimą per ilgesnį laiką, keičiantis ūkinei veklai ir kainoms. Patys kainų indesai gali būti 2 rūsių: 1. Apibūdinantys viso nacionalinio produkto kainų kitimą ir vad. BNP defliatoriumi. 2. Vartojimo prekių kainų indeksai, kurie nustatomispecialiai registruojant atskirų laikotarpių tam tikrų prekių kainas ir jas palyginant. Formulė:
Infliac tempas=sių metų kainų indeks-prėjusių met kain indeks/ prėjusių met kain indeks*100
2.Nustatoma per kiek laiko padvigubėja kainos, tam naudojama septyniasdesimties taisyklė, kuri reiskia, kad norint nustatyti bet kokio rodiklio padvigubėjimo laiką- 70 reikia dalinti is vidutinių metinių kitimo tempų.
Infliacijos pasekmės. Ji įtakoja nacio prodkt apimtį, o taip pat perskirsto pajamas. Norint nustatyti j 121k104b os įtaka nac prodkt apimčiai, nominalusisNP perskaičiuojamas į realųjį produktą, naudojant kokio nors laikotarpio bazines kainas. Perskaičiavimai atliekami 2 būdais: 1. Realus prodkt nominalus prodkt/kainų ind. 2. Realiojo prodkt pokytis =NPpokytis -kainų indeksas.
Pajamų paskirstymui infliacijos poveikis priklauso nuo to, ar ji yra numatoma, ar nelaukta. Jei infliacija numatoma, tai galima tam tikru lygiu koreguoti jos įtaką, o jei nelaukta- pasėkmės daug sudetingesnės. Nukenčia pastovių paj gavėjai, santaupų turėtojai, islosia matiarealaus turto turėtojai.
MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI
Nustatant ūkinės veiklos rezultatus, galima naudoti 2 būdus:
tam tikrai konkrečiai datai turimą rezultatą, isreikstą pinigais, ir sitaip isreikstas rezultatas vad nacionaliniu turtu
nustatoma, koks yra ūkinės veiklos rezultatas, kaip gautas per tam tikrą laiką. Tuo laiku, imami 1 metai, gautas dydis vad BNP
Ek teorijoje paprastai naudojamas 2 būdas, nustatant BNP įrasoma tik galutinė prekių vertė.
Tai nėra paprasta, nes gaminiai daznai pereina daug gamybos stadijų. Todėl pvz.: televizoriai, duona ir kt; atitekę tiesiai vartotojams yra galutiniai produktai, o miltai, silicio plokstės- tai tarpiniai produktai.
Galutinis produktas- tai prekė,perkama vartotojo vartojimui, one tolimesniam perdirbimui.
Tarpinis produktas yra perkamas tolimesniam perdirbimui arba perpardavimui.
Apskaičiuojant NP vertę, galutinai produktai skirstomi į: 1) asmeninio vartojimo islaidos; 2) vyriasybės islaidos prekių bei paslaugų pirkimui; 3) individualios vidaus investicijos; 4) grynasis eksportas, t.y eksporto ir importo skirtumas. Taigi NP C+I+G+E.
BNP gali būti skaičiujamas 3 būdais:
sumuojant visų gamybos grandzių pridėtines vertes
sumuojan visas visų rūsių vartuotojų islaidas prekėms ir paslaugoms pirkti.
sumuojant visų ūkio dalyvių pajamas
BNP skaičiavimas 2 būdu:
BNP1=AD=C+I+G+NX
I-infliacija, AD- bendroji paklausa, NX- grynasis exportas, kuri gaunamas is exportas-importas.
BNP skačiavimas 3 būdu: čia reikia susumuoti:
dirbančiųjų DU
piniginio kapitalo savininkų palūkanas
zemės savininkų rentą
verslininkų pelną
BNP2 1+2+3+4; BNP1 BNP2.
Bendrasis vidaus produktas-tai kitas panasus rodiklis apibudinantis ek rezultatus, jis skiriasi nuo BNP tuo, kad čia įskačiuojamas visas salyje pagamitas, nepriklausomai nuo to, is kieno isteklių jis pagamintas.
Greta sių rodiklų naudojami ir kiti: 1.GNP nominalussis BNP/ BNP kainų defliatoriaus*100. 2. Taip pat nacionalinės pajamos, jos gaunamos: GNP-netiesioginių gamintojų mokesčiai. 3.Asmeninės pajamos. Jos gaunamos: NP- visos socialinio draudimo įmokos, firmų pelno mokest, nepaskirstytas pelnas+ transferiniai mokėjimai. 4. Disponuojamos pajamos, kurios gaunamos: asmeninės pajamos- asmeninių paj mokęsti. Disp pajam pasiekusios tam tikrą lygį skyla į 2 dalis:
vartojimą
taupymą
Visi pateiktieji rodikliai susieja su keliomis problemomis:
duomenų tikslumo, jų savarankiskumo
sesėlinės ek įvertinimo
statistinių klaidų nustatant kainų indeksus
nematiarelių gyvenimo sąlygų įvertinimo
ne rinkos veiklos įvertinimo
į oficialius duomenys įskaičiuojami duomenys is įvairių blogybių gamybos(cigaretės, ginklai).
EKONOMIKOS PUSIAUSVYROS PAGRINDAI
BENDROSIOS PAKLAUSOS IR PASIŪLOS MODELIS. MAKRO EK PUSIAUSVYROS IR NEPUSIAUSVYROS ATVEJAI
AD-bedroji paklausa; AS-bendr pasiūla.
AD gauname sumuojant visas individualias paklausas ir ji parodo, kaip visos planuojamos prekių įsigijimo islaidos priklauso nuo bendro vidutinio kainų lygio. Grafskai vaizduojama taip:
P
AD
Q1 AD
AD neigiamą nuolydį lemia sios priezastys:
Palūkanų normos kitimas.
Matiarealinių vertybių efektas.
Importo pirkimų efektas.
AD gali būti veikiama ne tik kainų lygio, bet ir ne kainų veiksnių. Sie veiksniai yra skirtingi įvairioms AD dalims (C,I,G,NX)
Vartojimą įtakoja vartotojų gerovė,jų lūkesčiai, jų įsiskolinimas ir mokesčiai.
Investicijas įtakoja palūkanų norma, laukiamas pelnas, mokesčiai, technologija ir k.t.
Valstybės prekių ir paslaugų pirkimą įtakojabiudzeto sudarymo ypatumai, bei valstybės islaidų apimties ir struktūros pokyčiai.
Grynajį exportą įtakoja ncionalinių pajamų apimtis uzsienio salyse ir valiutų kursai.
AS-tai BNP sinonimas- visos prekės ir paslaugos, kurias ek pajėgia pagaminti ir pateikti rinkai esant tam tikram kainų lygiui. Yra dvi teorijos:
1.Keinsistinė. Ji teigė, jog AS kitimas gali būti labai įvairus, pagal tai, kokia yra ek padėtis. Nuosmukio metu AS didėja praktiskai nesikeičiant kainoms. Pagyvėjimo metu AS didėja tik kylant kainoms. Pakilimo metu, kai gamyba priartieja prie potencialios apimties, AS islieka stabili toliau didėjant kainoms.
P AS
III
I II
Q
2.Klasikinė teorija. Jos poziuriu AS grafinis vaizdas priklauso nuo to, kokiu laikotarpiu analizuojane. Trumpu laikotarpiu AS yra teigiamas, o ilgu- obsoliučiai neelastinga kainų kitimui.
PRIELAIDOS EK PUSIAUSVYRAI TIRTI: VARTOJIMAS IR INVESTICIJOS, JŲ KITIMO PADARINIAI
Makro ek pusiausvyros principų anlizė pradedama nuo elementariausio ek modelio sudarymo, kai naudojamos sio prielaidos:
laikoma, kad kainų lygis nekinta- ek yra nuosmukio fazėje
laikoma, kad ek yra uzdara ir privati , kad AD susidedatik is 2 elementų- vartojimo ir investicijų
daroma prielaida, kad visos santaupos yra asmeninės.
Visos disponuojamos islaidos skyla į vartojimo islaidas ir santaupas, tačiau reikia turėti galvoje, kad vartojimas niekada, net ir negaunant pajamų, nebūna nulinis. Ta vartojimo dalis, kuri nepriklauso nuo gaunamų pajamų, vad automatiniu vartojimu. Norint nustatyti, kokią dalį disponuojamų pajamų vartojame, reikia naudotis 2 rodikliais:
Didėjant vrtotojų pajamoms, jie isleidziai daugiau. Ribinis polinkis vartoti(RPV) nusako, kiek daugiau jie isleidzia. Jeigu grynosios pajamos padidėjo 1 Lt, tai RPV bus vienu Lt padidėjusių grynųjų pajamų, kurios yra isleidziamos vartojimui, dalis.
RPV Vartojimo islaidų pokytis/grynųjų pajamų pokitis
Ribinis polinkis taupyti (RPT) Santaupų pokytis/ grynųjų pajamų pokitis.
RPV+RPT
VYRIAUSYBĖS IR TARPTAUTINIŲ EKONOMINIŲ RYSIŲ ĮTAKA EKONOMIKOS PUSIAUSVYRAI
IZDO (FISKALINĖS) POLITIKOS TEORINIAI BRUOZAI
Privačios ek sąlygomis reali pusiausvyra daznai nesutampa su potencialia gamybos apimtimi, norint tuos nukrypimus mazinti, reikia keisti AD apimtį. Privat uzdar ek pati rinka tai padaro labai lėtai, o kartais ir visai nepadaro sąlygų vartojimui ar privačioms investicijoms keistis, todėl kiekvienoje valtybėje naudodama įvairias priemones, tą kitimą skatina vyriausybė. Priemonės gali būti sios: 1. Prekių ir paslaugų kitimas; 2. Taip pat gali veikti AD apimtį keisdamamokesčius ir transferinius mokėjimus gyventojams. 3. Gali įtakoti BNP apimtį keisdama mokesčių dydį, t.y. juos mazinti.
Vyriausybės islaidų (G) kitimą veikia visiems islaidų momentams būdingas multiplikatorius 1/MPS. Grynųjų mokesčių kitimas keičia namų ūkių gryn paj ir, siuo atveju, jau veikia kita multiplikatorius, vad grynųjų pajamų multiplikatoriumi jis yra lygus: MPC/MPS. Ta visa politika , kuri yra susijusi su (G) , surenkamų mokesčių ir mokamų transferinių ismokų kitimu, vad diskretine izdo politika. Ji reiskia, kad norint tuos rodiklius pakeisti reikia keisti įstatymus. Realiame gyvenime izdo politikos rodikliai keičiasi patys, nekeičiant įstatymų, tie pakitimai vad automatine fiskaline politika., o konkrečios priemonė jiems pakeisti auto stabilizatoriai. Anlizuojant izdo politkos įtaką ek pusiausvyrai, dazniausiai daroma preilaida, kad (G) yra autonomis dydis, todėl keičiais islaidų autonominė vertė ta kryptimi, kaip kinta vyriausybės pirkimų apimtis.
AD
AD1=C+I+G
AD=C+I
Q
Atsiradus mokesčiams, RPV visada sumazėja ta dalimi, kokia sumokami mok. RPVpo mokesčių sumazėjimo RPVbe mok*1 mokesčio norma.
VALSTYBĖS BIUDZIATO DEFICITO PROBLEMA IR VALSTYBĖS SKOLA BEI JOS APTARNAVIMAS
Valstybės paj ir isl balansas vad valstybės biudziatu. Vyriausybės isl, atsispindinčios biudziate, skiriasi nuo G elemento AD struktūrije tuo, kad į vyriausybės isl , greta prekių ir paslaugų, įeina ir transferiniai mokėjimai. Pats vyriausybės biudziatas gali būti: 1. Subalansuotas 2. Su pervirsiu 3. Deficitinis. Ilgesnį laiką būnant deficitui atsiranda valstybės skola. Tada valstybė gali pinigus skolintis is antrinių bankų, privačių asmenų bei firmų. Veksmingiausias ek poziūriu yra deficitinis biudziatas, nes tuo atveju vyriausybė, nedidindama mok ir todėl nesumazindama asmeninio vartojimo, padidina G elementą. Izdo politikos tikslas yra ne izdo subalansavimas, bet AD ir AS subalansavimas. Todėl deficitinis biudziatas yra priimtinas, jeigu jis leidzia pasiekti potencialią gamybos apimtį. Biudziato deficito susidarymo priezastys: 1. Dėl ek nuosmukio. 2. Dėl vyriausybės aktyvios ūkinės veiklos. Norint suzinoti dėl kurio priezasties biudziatas deficitinis, apskaičiuojamas visisko uzimtumo, arba potencialios gamybos apimties biudziatas. Ir tada nustatoma kiek vyr gautų paj ir kiek jų isleistų, jei būtų pasiekta potenciali gamyba. Atsiradus skolai, vyr ją turi padengti, nes didėja palūkanos. Skolai padengti vyr gali naudoti islaidų mazinimą, gali paimti kitą pakolą, blogiausiu atveju ji gali isleisti papildomai pinigų į apyvartą.
GRYNOJO EXPORTO KITIMŲ ĮTAKA EKONOMIKOS PUSIAUSVYRAI
EK pusiausvyrą veikia ir NX. Analizuojant jo poveikį ek pusiausvyrai ir jos kitimo tendencijoms, atskirai isskiriamas exporto ir importo poveikis.
Exportas laikomas autonominiu dydziu, nepriklausančiu nuo pajamų kitimo valstybėje.
AD
AD
AD1
Importas
K Eksportas
Q1 Q
Iki tasko K NX teigiamas, taske K NX nulinis, uz tasko K NX neigiamas.
Exporto dydis priklauso: 1. Valstybės ek pajėgumo; 2. Nuo kainų lygio toje valstybė įkurią isvezamos prekės; 3. Valiutų kurso; 4. Pajamų dydzio tuose valstybėse į kurias vezamos prekės. Exporto augimas didina gamybos apimtį valstybėje ir jos pajamas, bet mazina tos valstybės į kurią exportuojama.
Importas yra tiesiog proporcingas analizuojamos valstybės paj kitimui, nes didėjant paj ir kitoms sąlygoms nekintant, vartotojai didina savo isl, tuo pačiu didėja ir įvezamų prekių pirkimas.
Exporto ir importo apimčių kitimas pakeičia AD kreivės nuolydį, jį sumazina, nes dalis valstybės pinigų isvezama į uzsienį ir todėl keičiasi multiplikatorius.
Mult 1/1-RPV(1-t)-imp norma.
Kuo daugiau isimama pinigų is vartojimo, tuo multiplikatorius mazėja.
PREKIŲ IR PINIGŲ RINKOS PUSIAUSVYRA IR NUKRYPIMAI NUO JOS
PINIGŲ PAKLAUSA IR PASIŪLA
Pinigų paklausa- tai visų ek dalyvių noras ir galimybė dalį savo turto laikyti pinigų pavidale.sitokio turto forma pinigų turėtojams kainuoja palūkanas, tačiau jų reikia turėti dėl kelių priezasčių:
Daznai nesutampa pirkimas vietos ir laiko poziūriu.
Paj gaunamos tik tam tikrais intervalais, o prekias reikia pirkti nuolat.
Pinigų rezervas reikalingas nenumatytiems atvejams.
Pinigų paklausa priklauso nuo: palūkanų normos.
Pinigų pasiūla kiekvienoje valstybėje yra grieztai ribotas dydis. Jį nustato vyr atsizvelgdama į mainų lygties reikalavimus.
MxV PxQ
M-pinigai; V- pinigų apyvartos greitis per analizuojamą laikotarpį; P- prekės kaina; Q- RNP (realus nacionalinis produktas); MS- pinigų pasiūla.
r
MS
r1 MD
M1 M
PREKIŲ RINKOS PUSIAUSVYRA IR INVESTICIJŲ SANTAUPŲ (IS) MODELIS
Prekių rinkos pusiausvyra reiskia, kad gamybos apimtis atitinka islaidas, prekėms įsigyti, o tai reiskia, kad reikia turėti pinigų. Keičiantis gamybos apimčiai ir pinigų paklausai, prekių rinka įtakoja palūkanų normos lygį. Palūkanų normos kitimas veikia ir bendr isl, pirmiausia investicijas (I), nes dazniausiai I daromos is skolintų pinigų. Prekių rinkos visus galimus pusiausvyros atvejus apibūdina IS modelis, kuris taip vadinamas tadėl, kad laikomasi pradinės pusiausvyros sąlygos, jog I S. IS linija parodo visus galimus prekių rinkos rinkos pusiausvyros atvejus. Jei taskas yrazemiau IS linijos tai ek sukurtas per mazas produktas, palyginus su isl. Jei virs, tai- per didelis. Pati IS linija, veikiama įv veiksnių gali slankioti zemyn ir aukstyn. IS nuolydis priklauso nuo to, koks AD linijos nuolydis, ojos nuolydį lemia vartojimo islaidos ir investicijų jautrumo laipsnis palūkanų normos kitimo atzvilgiu, kuo didesnis sis jautrumas, tuo IS nuolydis mazesnis.
PINIGŲ RINKOS PUSIAUSVYRA IR LM (PINIGAI, AKTYVAI) MODELIS
LM linija (modelis) parodo visus įmanomus pinigų rinkos pusiausvyros atvejus ir, kad pinigų pusiausvyra rinkoje nusistovi tiesiog proporcingai pinigų kainai arba palūkanų normai. Kartais būna, kad pinigų pusiausvyra neatsiduria ant LM linijos, tai reiskia, kad pinigų rinka turi arba savaime keistis, arba turi būti naudojama fiskalinė arba monetarinė politiką. LM gali veikiama įv veiksnių gali persikelti į naują padėtį, gali keistis jos nuolydis. Padėtis keičiasi tada, kai keičiasi pinigų paklausa ir pasiūla, dėl įv priezasčių, tik ne dėl palūkanų normos. Nuolydis priklauso nuo atskirų pinigų paklausą ir pasiūlą lemiančių veiksnių jautrumo palūkanų normos kitimui.
PREKIŲ IR PINIGŲ RINKOS BENDRA PUSIAUSVYRA
Nusistovėjusios prekių ir pinigų rinkos bendrosios pusiausvyros, kuri vad dviguba pusiausvyra, keitimas galimas naudojant įv politiką. IS linija, atspindinti prekių rikos pusiasuvyrą, persikėlia į naują padėtį dėl fikalinės politikos preimonių. Dazniausia preimonė čia yra vyr isl didinimas. Tačiau realiame gyvenime sis pasikeitimas neatitinka modelyje apskaičiuotojo dėl isstūmimo efekto. Jis reiskia, kad IS persikėlus į naują padėtį ir dėl padidėjus pinigų paklausai, padidėja jų kaina ir automatiskai mazėja privačios I bei privatus C. Tačiau sis mazėjimas visai nepaveikia vyr isl didėjimo teigiamo poveikio, nors jį zymiai sumazina. Pinigų rinkos paisausvyros keitimui naudojama monetarinė politika, tai visos vyriausybės priemonės, kurių pagalba keičiama pinigų pasiūla.
r
LM
B C
r1 A
r2
r3 K R
IS1
IS
BNP1 BNP,M
MONETARINĖ POLITKA
MONETARINĖS POLITIKOS (MP) ESMĖ UZDAVINIAI IR PRIEMONĖS
MP- tai pinigų masės ek reguliavimo būdai, kuriais sikiama paveikti įv makro rodiklius. Pinigų masė tiesiogiai veikia bendrają paklausą AD, tuo pačiu ir pusiausvyros produktą, ojam keičiantis veikia ir nedarbo lygį, infliacijos reiskinius.
Optimaliausias MP rezultatas pasiekiamastada, kai uztikrinamas faktinis ek pusiausvyros atitikimas potencialiajam BNP.
MP tikslai yra tokie: 1. Stabilizuoti ek; 2. Sudaryti sąlygas jos augimui.
MP priemonės, kurias įgivendinti pavedama centriniam bankui yra tokios:
Atviros rinkos operacijos
Komercinių bankų privalomojo. rezervo keitimas.
Diskonto normos keitimas.
Visos sio priemonės pasireiskia tuo, kad jos didina arba mazina, tiesiogiai arba ne komercinių bankų rezervus ir tuo pačiu pinigų kiekį rinkoje.
KOMERCINIŲ BANKŲ GALIMYBĖS KEISTI PINIGŲ PASIŪLOS APIMTĮ
Nors tik centriniam bankui pavesta reguliuoti pinigų pasiūlą rinkoje, tačiau dėl specifinės veiklos ir dėl indėlių privalomojo rezervo principo veikimo, komerciniai bankai taip pat gali keisti pinigų pasiūlą. Tą galimybę lemia trys veiksniai:
Privalomų rezervų normos dydis.
Turimų perteklinių indelių dydis.
Komercinių bankų siekimas gauti maks pelną.
Tai atsitinka tada, kada bankas sukaupias būtinąjį rezevą sukaupia dar pinigų ir juo paskolina klientui ne grynųjų pinigų forma, o čekiu, vėliau tą čekį klientas nunesa į kitą banką ir tas bankas nu tos sumos padeda būtinajį rezervą. Ir taip kiekviena tokia paskola reiskia tikrą pinigų pasiūlos padidėjimą. Sis procesas reiskia, kad pinigų pasiūla rinkoje pasikeičia tiek kartų palyginus su pradiniu indėliu, koks yra pinigų multiplikatorius, kuris apskaičiuojamas:
Pinigų multiplikatorius 1/privalomos rezervo normos.
Pinigų prieaugis arba sumzėjimas prdinis indėlis arba isėmimas/ privalomos rezervo normos.
Faktinis pinigų pokytis niekada nepasiekia teoriskai galimo dėl 2 piezasčių:
Dalį paskolų klientai visada gauna grynaisiais pinigais
Nevisada papildomi indėliai tampa paskolomis, jie gali likti komerciniame banke perteklinio rezervo forma.
MP ĮTAKA BNP KAINŲ LYGIUI IR EK RYSIAMS SU UZSIENIU
MP siekiama pakeisti BNP apimtį, esnt nuosmukiui ir tuo pačiu dideliam nedarbui, infliacijai ir aukstam kainų lygiui. Tam naudojama eksponcinė arba pigių pinigų politika, kuri reiskia, kad didinama pinigų pasiūla, jie atpinga, mazėja palūkanų norma, o tai skatina investicijas, islaidų didinimą ir kartu BNP didėjimą.
Priesinga yra tada kai naudojama restrikcinė arba varzanti (brangių pinigų) politika. Tai reiskia: mazėja pinigų pasiūla, jie bragsta, didėja palūkanų norma, mazėja I ir BNP, o taip pat bendras kainų lygis.
Jų efektyvumas priklauso nuo:
Kokiu laipsniu palūkanų norma reaguoja į pinigų pasiūlos psikeitimą.
Kokiu laipsniu investicijos reaguoja į palūkanų normos pasikeitimą.
MP PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
MP galima vertinti įvairiais poziūriais. Jos privalumais laikytina tai, jog priemonės yra operatyvesnės ir lankstesnės, nes jų naudojimui nereikia specialių valstybės sprendimų. Be to, sį politika mazai priklauso nuo politinių nutaikų.
Trūkumai :
MP poveikį sunku tiksliai prognuozoti.
MP efektą mazina tai, kad keičiantis pinigų pasiūlai, paprastai keičiasi jų apyvartos greitis.
Mp remiasi investicijų priklausomybe nuo palūkanų normos kritimų, tačiau investicijų apimtį veikia įv kiti veiksniai, kurie gali neautralizuoti palūkanų normos poveikį.
MP priemonių įgivendinimui reikia tam tikro laiko nuo sprendimo priėmimo iki laukiamo rezultato pasirodymo. Sis laikas atsiranda dėl kelių priezasčių:
a) reikia laiko, kad realizavus vert pop, padidėję bankų rezervai virstųpapild paskolomis
b) reikia laiko, kad poveikis palūkanų normai pakeistų aktyvų struktūrą ir atitinkamai pakeistų investicijas
c) BNP pasikeičia taip pat tik po tam tikro laiko
MP priemonėmis daznai neįmanoma tuo pačiu metu optimizuoti pinigų masę ir palūkanų normą.
FISKALINĖS IR MP DERINIMO GALIMYBĖS IR PROBLEMOS
Makro poziuriu valstybė negali apriboti vien fiskalinėmis arba vien monetarinėmis visuomenėmis. Jos turi būti derinamos.<.> Realiame gyvenime galimi ir tokie atvejai, kad vyr gali skatinti investijas jas subsidijuodama arba sudarydama sąlygas gauti lengvatines paskolas. Ir tos ir tos politokos tikslai yra tie patys, tik skiriasi įgivendinimo principai, todėl kartais geriau naudotis viena, o akrtais kita politika.
KEINSINĖS MAKROEKONOMIKOS TEORIJOS ALTERNATYVOS, MONETARIZMAS IR RACIONALIŲ LŪKESČIŲ TEORIJA
KEINSININKŲ IR MONETARISTŲ NESUTARIMAI MAKRO KLAUSIMAIS
Makro teoriją galima suskirstyti į 2 stabilias grupes:
keinsinė
neoklasikinė
a) monetarizmo
b) racionalių lūkesčių teorija
Svarbiausi klausimai, kuriais nesutaria keisininkai ir monetaristai yra tokie:
Rinkos ek stabilumo ir jos savaiminio reguliavimosi problema.
Valstybės vaidmuo ek.
Pimigų įtaka makro procesams.
Fiskalinės ir monetarinės politikos prioritetų ir efektyvumo problema.
Keinsininkai teigia, kad rinkos ek savaime susireguliuoti turi labai mazai galimybių. Jie teigia, kad realiame gyvenime daznai nesutampa santaupų apimtis ir planuojamos investicijos, ir sios dvi priezastys sukelia verslo efektyvumo svyravimus, dėl to atsiranda nedarbas aarba infliacija ir todėl turi įsikisti valstybė.
Monetaristų paziūros priesingos. Jie tegia, kad pats rinkos mechanizmas uztikrina mokro stabilumą, o valstybės įsikisimas tik neleidzia veikti rinkos jėgoms.
Abi mokyklos savo makro ek teoriją grindzia skirtingomis lygtimis:
-Keinsininkai BNP=C+I+G+NX
-Monetaristai MxV PxQ
Turinio poziūriu sio lygti apibudina obsuliučiai tą patį, nes:
C+I+G+NX= MxV
BNP PxQ. Kensininkų nuomone, pinigų vaidmuo yra antraeilis, o monetaristų pinigų pasiūla yra svarb veksnys, nuo kurio priklauso gamybos apimtis, pinigų pasiūlos pasikeitimas veikia visus paklausos elementus.
Dėl sių priezasčių jie skirtingai vertina fiskalinės ir monetaristinės politikos vaidmenį ek procesuose.
KEINSININKŲ IR MONETARITŲ PAZIŪROS Į FSKALINĘ IR MONETARINĘ POLITIKĄ
Keinsninkai neneigia visos monetarinės politikos reksmės, tačiau teigia, kad svarbesnė ir efektyvesnė yra fiskalinė politika. Jie argumentuoja taip: vyr prekių pirkimai yra tiesioginė AD sudėtinė dalis, o mokesčių keitimas tiesiogiai veikia C ir I , todėl fiskalinė politika tiesiogiai veikia ek pusiausvyrą.
Monetaristai teigia,kad fiskalinė politika sukelia isstūmimo efektą, kuris beveik neautralizuoja pradinį fiskalinės politikos poveikį. Jie teigia, kad isstūmimo efektą galima sumazinti padidinant pinigų pasiūlą, tačiau pagrindinė čia yra būtent pinigų pasiūlos keitimo politika. Jie teigia,kad pinigų pasiūlą kasmet reikia keisti tokiais tempais, kurie atitiktų potencialaus realiojo BNP kitimo tempus.
Keinsininkų ir monetaristų nuomonės skiriasi ir dėl AD reguliavimo efektyvumo. Monetaristų nuomone dėl pakankamos konkurencijos rinkoje, afktinis BNP yra visada artimas potecialiajam BNP, t.y. AS kreivė yra beveik vertikali. Todėl bet kokios AD didinančios priemonės iskart pakelia kainas ir labai mazai pakeičia produktą.
P AS poten BNP
AD1 AD
Q
Keinsininkų poziūriu, padėtis yra kitokia. Jie mano, kad dėl vidinio nestabilumo ir netobulos konkurencijos ek daznai toli atitrūkusi nuo potencialios gamybos apimties, todėl AS pakankamai nuozulni ir padidėjus AD padidėja gamybos apimtis,santikinai nedaug pasikeičia kainos.
P potenc BNP
AS
AD1
AD
Q
PAGRINDINIAI RACIONALIŲ LŪKESČIŲ TEORIJOS BRUOZAI
Pastaraisiais 2-jais desimtmečiais susiformavo naujos makro teorijos: 1. Monetarizmas; 2. Racinalių lūkesčiių teorija (RLT).
RLT autoriu amerikietis Robertas Lukas. Jie pasisako uz valstybės nesikisimą į ek, uz nevarzomą rinkos jėgų veikimą. Jie teigia, jog rinkos dalyviai siekdami sau naudos visada elgiasi racionaliai. Jų nuomone visos rinkos yra pakankamai konkurentiskos, prekių kainos, daarbo uzmokestis ir palūkanų norma yra pakankamai elastinga juoas įtakuojančių veuksnių kitimui ir greitai keičiasi, ir ek dalyviai keičia savo elgesį. Dėl to vyriaussybės įsikisimas yra neefektyvus, jie teigia,kad vyriausybė gali naudoti tik monetarinę politiką. Si teorija yra kritikuojama keisininkų.
MONETARIZMO IR RLT TEORIJOS ĮNASAS Į SIUOLAIKINĘ MAKRO TEORIJĄ
Abi liberaliosios teorijos pakeitė poziūrį į vyr sugebėjimą reguliuti makro procesus. Jų dėka ek buvo įveikti krastutinumai. Monetaristų nuopelnas tas, kad jie atkreipė dėmesį į privataus sektoriaus isstūmimo efektą ir įrodė, kad būtina derinti fiskalinę ir monetarinę politikas.
Dabartiniu metu nors abi kryptys laikosi savo iseities pozicijų, tačiau sutaria, kad pagrindinį dėmesį skiriant AD ar AS, kartu reikia nagrinėti ir antrąjį rodiklį.
RLT įnasos į makro yra tas, kad tiek ekonomistai tiek politikai dabartiniu metu vis daugiau dėmesio skiria ūkio dalyvių ir atskirų rinkų reakcijai į ekonominės politikos pasikeitimus.
NEDARBO IR INFLIACIJOS SĄVEIKA, EKONOMIKOS STABILIZAVIMAS
KAINŲ STABILUMAS IR UZIMTUMAS
AD ir AS modelių analizė leidzia padaryti tokias isvadas:
AD kreivę perkelia į naują padėtį jos elementų kitimas, taip ji priklauso nuo pinigų kiekio apyvartoje ir nuo izdo politikos.
Ilgalaikė AS kreivė yra vertikali ir ji atitinka potecialią realią gamybos apimtį
Trumpalaikė AS keivė yra tteigiamo nuolydzio ir laikoma, kad lakiamas kainų lygis ir isteklių kiekis suderinami su su AD ir galutinių produktų kainomis.
Sios isvados liedzia nustatyti rysius tarp infliacijos ir nedarbo, realios gamybos apimties. Infliacija gali būti:
Paklausos
Pasiūlos
Paklausos infliacija prasideda tada, kai skatinimui naudojama monetarinė ar fiskalinė politkos, dėl to AD persikelia į naują padėtį.
P Poten BNP AS1
AS
AD1
AD
Q
Aiskinti is brėzinio. Kas vyksta, kai podidėja, kai pamazėja.<.> atrodo toliau ek turėtų veikti normaliai, tik aukstesnėmis kainomis, tačiau padidėjus kainų lygiui, vėl vykdoma AD didinanti politika ir taip susidaro spiralinis kainų kilimo mechanizmas. Per trumpą laikotarppį tikia politika yra gana efektyvi, tačiau sitą laimėjimą galima palaikyti tik visą laiką skatinat AD, vsą laiką esant paklausos infliacijai. Ji gali atsirasti ir dėl tam tikrų pasiūlos pokyčių, vad pasiūlos soku, kai staga ir smarkiai padidėja kokių nors isteklių kainos. Tada AS keliasi į naują padėtį, susidaro nauja pusiausvyra, bet ji neilgalaikė,nes gammybos apimtis neatitinka potencialaus lygio, o nedarbas didesnis uz naturalų nedarbą. Norint paspartinti ek vystimasi galima imtis eksponentinės AD sktinimo politikos.
Sprendziant infliacijos problemas, galima naudoti dviejų tipų priemones:
Trumpu laiku, kai siekiama sumazinti infliacijo sukeltą įtaką, tinkamiausia čia būtų ek politikos pakeitimas, kai didinama pasiūla nedidinant paklausos, arba mazinama paklausa nemazinant pasiūlos.
Ilgu laiku infliacinių lūkesčių slopinimas yra geriausias grieta monetarine politika, biudziato deficito mazinimas, materialinių prielaidų sukūrimas pakeliant darbo nasumą ir sumazinant kainas; sociallinių pprielaidų sukūrimas, kai visuomenė susitaiko su ta padėtimi, kad galima suvartoti tiek realaus produkto, kiek jo tuo metu yra sukurta.
NEDARBO IR INFLIACIJOS SĄVEIKA
Tarp infliacijos ir nedarbo yra atvirkstinis rysys. Nedarbas egzistuoja nuosmukio metu, kai faktinė pusiausvyra mazesnė uz potencialią gamybos apimtį, tada didelė isteklių dalis nenaudojama. Atsiradus pertekliui yra mazos kainos, mazi gamybos kastai. Didėjant gamybos apimčiai, diėja isteklių paklausa ir jų kainos, didėja gamybos kastai ir kainų lygis. Todėl pradeda mazėti nedarbas.
EKONOMIKOS STBILIZAVIMO POLITIKA
Įvairios ek mokyklos siūlo ksirtingas priemonesek stabilizavimui.
Keinsininkų -vyriausybės izdo politikos keitimas. Monetaristų - monetarinės taisyklės laikymasis. Racionalių lūkesčių teorijos - atsizvelgimas į vartotojų laukiamą elgesį. Pasiūlos teorijos -AS apimties keitimas.
Dazniausiai kiekviena vyriausybė deerina įvairias priemones, vadovaudamasi savo poziūriu į atskirų teorinių krypčių teoriją.
Keinsinikų izdo politika- didinti AD. Didiname vyriausybės islaidas, maziname mokesčius kurie didina vartojimo islaidas ir investicijas. Taip pat valstybė gali skolintis pinigus.
Monetaristinė politika- keičiame pinigų pasiūlą, kuri didina gamybą MxV PxQ
RLT- visi ek dalyviai elgiasi racionaliai.
TARPTAUTINĖ PREKYBA
KODĖL SALYS PREKIAUJA. TARPTAUTINĖS PREKYBOS IR PREKYBOS SALIES VIDUJE
Tarptautinė prekyba būtina, nes:
kievienai saliai trūksta tam tikrų isteklių ir juos ji gali gauti is kitų salių.
kiekvienos salies klimatinės sąlygos, darbo jėga ir kita aplinka, daro ją santikinai efektyvią vienų prekių gamybai, o kitų ne.
specializacija, įgalinanti gaminti didesnį produkcijos kiekį, leidzia pasinaudoti rezultatyvumo didėjimu dėl gamybos mąstų.
AC vidutiniai kastai
Q
Tarptautinė prekyba nuo prekybos salies viduje skiriasi tuo, kad tarptautinė prekyba yra labiau komplikuota dėl skirtingų valiutų, kliūčių darbui ir kapitalui judėti per sieną.
OBSOLIUTAUS IR LYGINAMOJO PRANSUMO DĖSNIAI
Salis turi obsoliutų prnasumą pries kitą salį kokio nors produkto gamyboje, jei ji gali sį produktą sunaudodama maziau isteklių. Tačiau 2 salys gali turėti naudos prekiaudamos, net jei viena is jų maziau efektyviai uz kitą gamina visa prekes. Salis turi lyginamąjį pranasumą pries kitą kokios nors prekės gamyboje, jei ji gamina sią prekę efektyviau negu kita salis.
ARGUMANTAI UZ IR PRIES MUITŲ IR KVOTŲ NAUDOJIMĄ
Tarptautinėje prekyboje yra tokios kliūtys kaip muito tarifai ir importo kvotos.
Miuto tarifai -tai mokesčiai imami uz prekių importą, paprastai nustatomi kaip tam tikras nuo rinkos kainos.
Importo kvota- tai maksimalus prekių kiekis, kurį galima įvezti per tam tikrą laikotarpį.
Siekiant paskirstyti ribotą importo kiekį tarp pirkėjų, dazniausiai taikomos importo licenzijos. Taikant siuos mok nukenčia vartotojai, o laimi vietiniai gamintojai, nes jiems sumazėja uzsienio konkurencija ir jie gali didinti kainas. Grynasis tarifų poveikis visuomeniai yra neigiamas, t.y. pirkėjai praranda daugiau, nei laimi pirkėjai. Tarifų salininkai tegia, kad tarifai būtini, norint,kad globojamos sakos pasiektų efektyvų gamybos mąstą būdamos apsaugotos nuo uzsienio konkurencijos. Nacionalinis saugumas teigia, kad neprotinga importuoti prekias, kurios būtinos nacionaliniam saugumui, nes sių prekių uzdarudimas isvezti sių salių prekes, gali sukompromituoti nacionalinį saugumą karų ir krizių metais.
VALIUTŲ KURSAI
Kai perkame prekes uzsienyje turime turėti tos salies valiutos, jos įsigyjame valiutų rinkoje. Valiutų rinka - tai irnka kurioje vienos salies valiuta mainoma į kitos salies valiutą. Kaina, kuria vienos sal valiuta mainoma į kitos sal valiutą, vad valiutų kursu. Nuo kursų priklauso importuojamų prekių kainos. Skiriami 3 valiutų kursų rezimai:
fiksuti valiutų kursai, kai vieno sal valiuta pririsama prie kitos sal val;
plaukiojantys val kurs, kurį lemia rinkos jėgos, paklausa ir pasiūla nesikisant centriniam bankui;
valdomi val kurs, tai kursas, kurį įtakoja centrinis bankas, kisdamasis į uzsienio val rinką.
Kai val kurs yra valdomas centrinis bankas nesiekia islaikyti faiksuotų val kurs.
EKONOMIKOS AUGIMAS
EKONOMIKOS AUGIMO ESMĖ, JOS RODIKLIAI IR VEIKSNIAI
Ek augimu laikoma ilgalaikė jos vystimosi tendencija, kuri pasireiskia potencialiu BNP didėjimu.
Ek augimą primtą apibudinti keliais rodikliais:
BNP ar GNP tempai palyginamomis kainomis
Tas pats pirmasis rodiklis tik isreikstas vienam gyventojui
Tas pats pirmasis rodiklis tik apskaičiutas vienam dirbančiąjam
Visi sie rodikliai gali būti apskaičiujami 2 būdais:
nurodant jų procentinį kitimą per metus
nustatant per kiek laiko rodiklis padvigubėja (septyniasdesimties taisyklė)
Ek augimo veiksnių grupės:
1.Pasiūlos veiksniai
a) gamtinių isteklių kiekis ir kokybė
b)Darbo isteklių kiekis ir kokybė
c)Kapitalinių fondų isteklių kiekis ir kokybė
d)gamybos technologija
2.Paklausos veiksniai
a)gyventojų sk augaimas
b)pajamų augimas
c)makro bendrąją paklausą skirstanti politika
d)exporto skatinimas
3.Paskirstymo veiksniai
a) pajamų skilimas į Cir S
b) isteklių paskirstymas teritoriniu poziųriu
4.Instituciniai veiksniai
a) ūkinę veiklą reglamentuojantys įstatymai
b) vyr ek politika
c) ek valdymo sistema
d) vidaus politinė padėtis
e) ūkinių sutarčių sistema su kitomis valstybėmis.
EKONOMIKOS AUGIMO VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
Valstybės ek reguliavimas apima TL ir IL priemones. Tumpalaikėmis priem siekiama stbilizuoti ek, susvelninti jos svyravimus, o ilgalaikės priemonės skiriamos ek augimui skatinti.
Mikroekonominės priemonės: siekimas suformuluoti perspektyvią ūkio struktūrą, pagerinti salies padėtį tarptautiniame darbo pasidalijime.
Makroekonominės priemonės: investicijų skatinimas, darbo ir verslo aktyvumo didinimas taikant palankią mok sistemą, sudarant sąlygas gauti kreditus, bendr paklausos didinimas.
Ek skatinti tikslinga tik tada, kai paklausos kitimoo tempai sutampa su BNP kitimo tempais. Kai jie nesutampa, skatinant AD atsiranda kainų augimas. Jo vengiant ir per mazai skatinant AD, gali atsirasti nuosmukis, kai faktinė ek pusiausvyra yra mazesnė uz potencialią gamybos apimtį. Dėl to reikia skatinti ne AD, o AS. Tam naudojant mok sistemą, t.y. mazinant mok normą. Tačiau dėl sios priemonės naudojimo gali isaugti vylstybės skola.
EKONOMIKOS AUGIMO TEIGIAMOS IR NEIGIMOS PASEKMĖS
Teigiamos augimo pasekmės:
Kyla gyvenimo lygis.
Gerėja gyv poreikių tenkinimas
Atsiranda daugiau galimybių spręsti iskilusiais problemas nesumazinant pasiekto vartojimo lygio.
Atsiranda daugiau galimybių perskirstyti pajamas ir kovoti su skurdu.
Atsiranda didesnės galimybės tobulinti gyv būdą.
Atsiranda geresnės sąlygos mokslo ir technikos pazangai.
Atsiranda sąlygos stiprinti ginybinį pajėgumą ir tarptautinį prestizą.
Neigiamos augimo pasekmės:
Gali būti socialinės pasekmės ir asmeninės pasekmės:
urbanizacija
kaimo depopuliacija
ūkio disproporcijos
itemtas gyvenimo ritmas
stresai
materialinės padeties nestabilumas
EGZAMINŲ KLAUSIMAI
Ekonomikos pusiausvyros pagrindai
Bendrosios paklausos ir pasiūlos modelis. Makro ek pusiausvyros ir nepusiausvyros atvejai
Prielaidos ek pusiausvyrai tirti: vartojimas ir investicijos, jų kitimo padariniai
Vyriausybės ir tarptautinių ekonominių rysių įtaka ekonomikos pusiausvyrai
Izdo (fiskalinės) politikos teoriniai bruozai
Valstybės biudziato deficito problema ir valstybės skola bei jos aptarnavimas
Grynojo exporto kitimų įtaka ekonomikos pusiausvyrai
Prekių ir pinigų rinkos pusiausvyra ir nukrypimai nuo jos
Pinigų paklausa ir pasiūla
Prekių rinkos pusiausvyra ir investicijų santaupų (IS) modelis
Pinigų rinkos pusiausvyra ir LM (pinigai, aktyvai) modelis
Prekių ir pinigų rinkos bendra pusiausvyra
Monetarinė politka
Monetarinės politikos (MP) esmė uzdaviniai ir priemonės
Komercinių bankų galimybės keisti pinigų pasiūlos apimtį
MP įtaka BNP kainų lygiui ir ek rysiams su uzsieniu
MP privalumai ir trūkumai
Fiskalinės ir MP derinimo galimybės ir problemos
Keinsinės makroekonomikos teorijos alternatyvos, monetarizmas ir racionalių lūkesčių teorija
Keinsininkų ir monetaristų nesutarimai makro klausimais
Keinsininkų ir monetaritų paziūros į fskalinę ir monetarinę politiką
Pagrindiniai racionalių lūkesčių teorijos bruozai
Monetarizmo ir RLT teorijos įnasas į siuolaikinę makro teoriją
Nedarbo ir infliacijos sąveika, ekonomikos stabilizavimas
Kainų stabilumas ir uzimtumas
Nedarbo ir infliacijos sąveika
Ekonomikos stbilizavimo politika
Tarptautinė prekyba
Kodėl salys prekiauja. Tarptautinės prekybos ir prekybos salies viduje
Obsoliutaus ir lyginamojo pransumo dėsniai
Argumantai uz ir pries muitų ir kvotų naudojimą
Valiutų kursai
Ekonomikos augimas
Ekonomikos augimo esmė, jos rodikliai ir veiksniai
Ekonomikos augimo valstybinis reguliavimas
Ekonomikos augimo teigiamos ir neigimos pasekmės
NACIONALINIO PRODUKTO IR NACIONALINIŲ PAJAMŲ MATAVIMAS
Gaminių įvairovė sąlygoja problemą: kaip ismatuoti visą ncionalinį produktą. (NP). NP- tai pinigais isreiksta prekių ir paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį, vertė. Kai gaminame produktus, tai tuo pačiu kuriame ir pajamas. Todėl reikia apskaičiuti ir nacionalines pajamas. Nacional pajamos- tai suma, pajamų, atitenkančių visiems gamybos veiksniams. Jas sudaro DU, renta, palūkanos irpelnas.labai svarbu neįvertinti topaties produkto kelis kartus. Tai nėra paprasta, nes gaminiai daznai pereina daug gamybos stadijų. Todėl pvz.: televizoriai, duona ir kt; atitekę tiesiai vartotojams yra galutiniai produktai, o miltai, silicio plokstės- tai tarpiniai produktai.
Galutinis produktas- tai prekė,perkama vartotojo vartojimui, one tolimesniam perdirbimui.
Tarpinis produktas yra perkamas tolimesniam perdirbimui arba perpardavimui.
Apskaičiuojant NP vertę, galutinai produktai skirstomi į: 1) asmeninio vartojimo islaidos; 2) vyriasybės islaidos prekių bei paslaugų pirkimui; 3) individualios vidaus investicijos; 4) grynasis eksportas, t.y eksporto ir importo skirtumas. Taigi NP C+I+G+E.
Amortizacija- tai kapitalo vertės sumazėjimas dėl jo nusidėvėjimo.
Grynosios individualios vidaus investicijos- tai kapitalo padidėjimas. Jis nustatomas kaip bendrųjų individulių investicljų ir amortizacijos skirtumas.
GNP- tai visų prekių ir paslaugų, pagamintų per metus, vertė isreiksta rinkos kainomis.
Vertnant salies ekonomiką ekonmistai skiria pageidaujamą ir nepageidaujamą prekių gausumo didėjimą.
Kiti BNP vertės matai
Realusis BNP nominalussis BNP/ BNP kainų defliatoriaus*100.
Realusis vartojimas Nominalusis vartojimas/ Vartojimo prekių kainų indeksas*100.
Realusis DU Nominalusis DU/ Vartojimo prekių kainų indeksas*100
BNP kainų defliatorius NominalusisBNP/ Realusis BNP*100.
Prekių pardavimo įplaukas tie, kurie prisidedaprie jų jų sukūrimo darbų, kapitalu ar zeme. Paprastojoje ekonominėje sistemoje visos sios įplaukos atitektų tiem, kurie suteikė gamybos veiksnius. GNP sutaptų su nacionalinėmis pajamomis. Tikrovėje nacinalinės pajamos būna mazesnės, nes dalis įplaukų atitenka valstybei mokesčių pavidalu. Taigi Nacionalinės pajamos GNP- netiesioginiai mokesčiai.
Neliagaliosios ekonomikos pajamas sudaro dvi dalys:
a) pajamos, kurios nėra deklaruojamos, norint issisukti nuo mokesčių.
b) neliagalios veiklos pajamos, pvz.: prekyba narkotikai. Kadangi si veikla yra bloga, todėl ji niekada nebus įtraukta į BNP.
VISUMINĖ PAKLAUSA IR VISUMINĖ PASIŪLA
Paklausos ir pasiūlos sąvokos yra svarbios tiek mikro, tiek makro ekonomikose. Tačiau mes negalime daryti prielaidos, kad visuminės paklausos ir pasiūlos kreivės turi atitikti tam tikrų produktų paklausos ir pasiūlos kreives. Galimi du skirtingi poziūriai į visuminę paklausą ir pasiūlą: keinsistinis ir klasikinis.
Klasikiniu poziūriu, kai ekonomika pasieks pusiausvyrą, bus uztikrintas visiskas uzimtumas. Rinkos ekonomika savaime linksta link visisko uzimtumo. Pagal J.Keynes'ą, ekonom gali pasiekti pusiausyrą tik esant dideliam nedarbui, t.y. dar nepasiekus visisko uzimtumo. Si teorija akcentuoja pinigų, kaip v paklausos lememo faktoriaus, reiksmę. Mazėjant kainoms sio fiksuoto nominalaus kiekio pinigų perkamoji galia didėja. Todėl zmonės perka daugiau prekių ir paslaugų. Pagal klasikinę T, v pasiūlos kreivė, esant potencialiai ar visisko uzimtumo gamybos apimčiai, yra vertikali tiesė. Taigi pasiekus klasikinę pusiausvyrą, kai v pasiūlos ir v paklausos kreivės susikerta, uztikrinamas visiskas uzimtumas. Sios krypties ekonomistai mano, kad depresija, tai v paklausos kreivės poslinkio į kairę isvada, kurį sukėlė pinigų masės sumazėjimas. Laikui bėgant prekių kainos ir darbo uzmokestis sumazėje tiek, kad būtų atstatytas visiskas uzimtumas.
J.Keynes'as pabrėzė DU ir kainų mazėjimo nelankstumą. Paprasčiausioje situacijoje keinsistinė v pasiūlos kreivė panasėje į apverstą L. Horizantalioje v pasiūlos kreivės atkarpoje gali būti pasiekta pusiausvyra, tik esant dideliam nedarbo lygiui. Pagal J.Keynes'ą, pagrindinė depresijos priezastis - v paklausos investicinio komponento sumazėjimas. Norinta tai isspręsti, reikia padidinti vyriausybės ilaidas, kurios padidintų v paklausą iki visisko uzimtumo lygio. Taigi J.Keynes'as atmetė klasikinės krypties ekonomistų "laser faire" principą. Sios krypties ekonomistai daznai isskiria fiskalinę politiką kaip pagrindinę priemonę sureguliuoti paklausą, oklasikai labiau pabrėzia pinigų reiksmę. Tačiau dauguma siuolaikinių ekonomistų mano, kad svarbią reiksmę paklausos sureguliavimui turi tiek fiskalinė, tiek monetarinė politika. Ginčai tęsiasi dėl valdzios įsikisiimo į v paklausą. Keinsistai pritaria aktyviam vyriausybės vaidmeniui, o klasikai laikosi monetarinės nuostatos; valdzia turi siektividutinio pinigų kiekio stabilaus didėjimo.
Monetarinė politika orientuojasi į pinigų masės augimo tempų pokyčius.
Fiskalinė politika orientuoja į vyriausybės islaidas arba mokesčių normas.
Bendros nuomonės:
V paklausos svyravimai yra pagrindinė gamybos apimčių svyravimų priezastis.
V paklausos stabilizavimas turėtų būti svarbus makro tikslas.
Kai ekonomika pasiekia visiską uzimtumą, bet koks zymus v paklausos padidėjimas sukels infliaciją. Kai ekonomika pasiekia visiską uzimtumą, didesnė paklausa didina kainas.
Ekonominio pakilimo metu gamybos apimtis didėja, o infliacija greitėja.
Bendroji infliacija būna tada, kai visos kainos padidėja tuo pačiu procentu, santikinės kainos islieka nepakitusios.
Pinigų perkamoji galia yra realaus prekių ir paslaugų kiekis, kurį galima įsigyti uz vieną piniginį vienetą. Kai kainų lygis kyla pinigų perkamoji galia krenta.
PUSIAUSVYRA IR NADARBAS
Keinsistinis poziūris
Vartojimo ir grynųjų pajamų santykis vadinamas vartojimo funkcija. Ji parodo, kiek pakinta vartotojo islaidos, pasikeitus grynųjų pajamų kiekiui.
Santaupos grynosios pajamos-vartojimo islaidos. Santaupų tiesė rodo, kaip keičiasi santaupos, kintant grynosioms pajamoms.
Didėjant vrtotojų pajamoms, jie isleidziai daugiau. Ribinis polinkis vartoti(RPV) nusako, kiek daugiau jie isleidzia. Jeigu grynosios pajamos padidėjo 1 Lt, tai RPV bus vienu Lt padidėjusių grynųjų pajamų, kurios yra isleidziamos vartojimui, dalis.
RPV Vartojimo islaidų pokytis/grynųjų pajamų pokitis
Ribinis polinkis taupyti (RPT) Santaupų pokytis/ grynųjų pajamų pokitis.
RPV+RPT
Visuminių islaidų kreivė(funkcija) rodo, kaip rekalaujamas prekių bei paslaugų visuminis kiekis priklauso nuo nacionalinių pajamų ir nacionalinio produkto.
Visuminės paklausos kreivė(funkcija) rodo, kaip reikalaujamas prekių bei paslaugų visuminis kiekis priklauso nuo vidutinio kainų lygio.
Faktiskos investicijos I - tai investicijos, skirtos naujų gamyklų, įrengimų ir namų įsigijimui per tam tikrą laiką, o taip pat atsargų padidinimui. Čia įtraukiamos visos sukauptos atsargos, nepriklausomai nuo to, ar tos atsargos pageidautinos, ar ne.
Pageidautinos investicijos I*, dar vadinamos planuotomis investicijomis arba investicine paklausa, yra ianvesticijos, skirtos skirtos naujų gamyklų, įrengimų ir namų įsigijimui per tam tikrą laiką, o taip pat papildomos atsargos, kurias gamintojai pageidavo turėti. Sioms invest.nepriklauso nepageidautinų atsargų kaupimas.
Nepageidautinų atsargų kaupimas - tai skirtumas tarp faktiskų (I) ir pageidautinų investicijų(I*).
Nepageidautinas atsargų sumazėjimas lygus pageidautinų investicijų(I*) ir faktiskų (I) skirtumui. Tai atsitinka, kada nepagedautinų atsargų kaupimas yra neigiamas.
Augant pageidautinoms investicijoms didėja nacionalis produktas ir pajamos, o tai skatina zmones daugiau vartoti. Paprastoje ekonominėje sistemoje realus naciomalinis produktas padidėja tiek kartų, kiek padidėja investicijų multiplikatorius. Pastarasis nustatomas:
Multiplikatorius 1/1-RPV
Multiplikatorių galima isreiksti ir taip:
Multiplikatorius 1/RPT.
Praktikoje realaus nacionalinio produkto padidėjimas bus mazesnis, negu parodyta siomis dviem formulėmis, dėl sių priezasčių:
a) dalis padidėjusių islaidų gali būti isreiksta aukstesnėmis kainomis, o ne didesniu realiu nacionaliniu produktu.
b) mokesčiai ir importai yra papildomi pinigų nutekėjimai is srauto.
Jeigu vis pasiūlos kreivė kyla aukstyn ir į desinę, tai tik viena bet kurio visuminės paklausos padidėjimo dalis reiskia didesnį gamybos mąstą. Kita dalis reiskia aukstesnias kainas.
Taupumo paradoksas atsiranda tada, kai polinkio taupyti padidėjimas sukialia faktiskų santaupų sumazėjimą.
|
