Giliausiai slypintys mūsų jausmai, aistros ir troskimai yra svarbiausi gyvenimo vedliai ir zmonių podermė dėl savo islikimo turi būti labai dėkinga jausmų galiai. Ji yra isties ypatinga. Nors jausmai buvo ismintingi vadovai ilgame zmonijos evoliucijos kelyje, mūsų civilizacijoje taip 12312s1812m sparčiai daugėjo naujų realijų, kad is lėto vykstanti evoliucija nebeįstengė jų pavyti.

Nepaisant visuomeninių varztų, aistros (kaip ir anksčiau) ir dabar aptemdo protą. Tai nutinka dėl zmogaus prigimties savybės, kylančios is psichinio gyvenimo sandaros. Biologinės sandaros prasme zmogaus nervinė schema nusigludimo ne per pastaruosius 500metų, tas procesas susijęs gal su 50 tūkst. kartų. Evoliucijos jėgos neskubėdamos, apgalvotai mūsų jausmus ugdė milijonus metų.

Dėstymą noriu pradėti jausmų ir emocijų apzvalga.

Man įsiminė vienas laikrastyje perskaitytas nutikimas:

12 metų mergaitė Gabija susitarė su tėvais, kad naktį praleis pas draugę. Isėjus dukrai tėvai issiruosė į miestą. Tačiau mergaitė visos nakties neisbuvo - susipyko su drauge ir grįzo namo. Isirdusi grįztančius tėvus, ji pasislėpė spintoje norėdama juos isgązdinti. Vos tik tėvams įėjus ir isgirdus keistus garsus dukters kambaryje, mergaitės tėtis issitraukė sautuvą, o vos tik Gabija issoko is spintos su ″vuuuu...." is sautuvo isskriejo kulka...ir pataikė mergaitei į kaklą. Po dvylikos valandų kančių mergaitė mirė.

Tam, kad įvertintume susidūrimus su aplinka, kaip į juos reaguojame, įtakos turi ne tik racionalūs sprendimai, asmeninis patyrimas, bet ir toliausia praeitis. Visa tai, kaip rodo mano pateiktas pavyzdys, isprovokuoja tam tikrą, kartais tragiską, elgesio modelį.

Is tiesų visi jausmai yra impulsai veikti, zaibiskos pastangos ką nors pakeisti gyvenime. Tačiau jausmai gelbsti istikus pavojui, patyrus skausmingą netektį, kai siekdami tikslo turime įveikti nesėkmes, kai susiejame savo likimą su kitu zmogumi, kuriame seimą. Tai mumyse įdiegė evoliucija.

Kiekvienas mūsų emocijų puokstės jausmas atlieka tik jam būdingą vaidmenį. Daugelis dalykų priklauso ir nuo mūsų gyvenimo patirties. Mylimo zmogaus netektis visada sukelia liūdesį ir sirdgėlą.

Ilgas evoliucijos periodas, per kurį susiformavo emocinės reakcijos, buvo toks negailestingas, kad daugeliui zmonių nebuvo lemta islikti. Tai buvo metas, kai retas kūdikis isgyvendavo iki vaikystės ir tik nedaug suaugusiųjų sulaukdavo trisdesimties, kai nuolat grėsė pavojus tapti grobuonių auka, o sausros ir potvyniai vertė nuolat zvelgti mirčiai į akis. Atsiradus zemdirbystei galimybė islikti labai padidėjo ir per pastaruosius desimt tūkstančių metų, ziauriausi zmoniją verzę varztai is esmės atsileido.

Drauge pasakojo man apie savo skyrybas, jausmingą issiskyrimą. Jos vyras, pamilęs jaunesnę bendradarbę, netikėtai pranesė iseinąs gyventi su ja. Po to sekė varginanti kova dėl namo, pinigų, teisės auginti vaikus. Dabar, praėjus keliems mėnesiems, ji teigia esanti patenkinta, kad yra nepriklausoma, ir laiminga, jog gyvena viena. ,,As apie jį nebegalvoju, jis man visiskai nerūpi" - patikino ji. Tačiau, istarus siuos zodzius, jos akyse pasirodė asaros.

Akimirką suzvilgusių asarų lengva nepastebėti. Tik mokantis suvokti ir jausti gali atpazinti slepiamą liūdesį. Taigi pačia tikriausia prasme mes turime du protus: vienas mąsto, kitas - jaučia. Sie du is esmės skirtingi zinojimo būdai sąveikaudami kuria mūsų psichinį gyvenimą. Racionalusis protas - suvokimo būdas, kurį paprastai gerai juntame: jis reiskiasi, kai esame budrūs, mąstome, svarstome. Tačiau yra ir kita zinojimo sistema: impulsyvi ir galinga, kartais galbūt nelogiska - tai emocinis protas. Sie du protai, emocinis ir racionalusis, dazniausiai veikia persipindami, suliedami skirtingus pasaulio pazinimo ir mokėjimo jame elgtis būdus. Labai daznai sie protai puikiai pasitarnauja vienas kitam: jausmai yra svarbūs protui, protas - jausmams. Tačiau aistroms pazeidus pusiausvyrą, emocinis protas paima virsų ir nuslopina racionalųjį.

Esu skaičiusi apie vieną vyruką, ilgai sėdėjusį kalėjime uz daugybę nusikaltimų. Ir vos tik jis isvydo laisvę, prisiekė sau, kad daugiau į įkalinimo įstaigą negrįs. Tačiau atėjo diena kai jo seima labai truko finansų. Ir dėl ketverių metų dukters ir mylimos zmonos jis vėl ryzosi nusikaltimui. Įsiverzė į dviejų jaunų karjeros siekiančių moterų prabangų butą ketindamas jį apiplėsti. Plėsikas manė, jog namai tusti, todėl radęs vieną is moterų labai suglumo, o jam ją risant grįzo ir kita. Jam teko suristi ir antrąją. Moterys pastoviai klyko, jog yra labai gerai įsidėmėjusios plėsiko veidą ir padės policijai jį surasti. Is baimės ir įsiučio vyras griebė butelį ir tol talzė moterims per galvas, kol sios neteko samonės. Paskui drebėdamas jas abi subadė ir supjaustė virtuviniu peiliu. ,,As tiesiog pamisau. Man kazkas sprogo galvoje" - po dvidesimt penkerių metų sią akimirką vyriskis prisiminė aimanuodamas.

Toks emocinis sprogimas - tai grėsmingas nervų sistemos ispuolis. Atakuojama staigiai, mąstančioms smegenims nespėjus suvokti kas vyksta, juo labiau ar tai gerai. Skiriamasis tokių ispuolių yra nesugbėjimas, praėjus pamisimo akimirkai, susigaudyti, kas atsitiko.

Panasūs ispuoliai, dėl kurių įvyksta siurpūs nusikaltimai tikrai nėra reti. Nesibaigiančių taip tragiskai, bet pareikalaujaunčių milziniskos įtampos, gana daznai patyriame visi. Daznas draugo apsaukimas, vaiko barimas ir t.t. taip pat yra emocinis sprogimas. Juk tikrai ne kartą esame susimąstę:,,Kodėl jį taip aprėkiau? Juk nieko siaubingo jis nepadarė...". Bet nevisada tokie ispuoliai liūdina: daznai zmogus sprogdamas is juoko, reaguoja į anekdotą, patiria nepaprasto dziaugsmo akimirkų.

(Zmogaus migdolinis kūnas yra kekė į migdolą panasių darinių, esančių smegenų kamieno virsuje. Migdolinis kūnas yra atsakingas uz emocijas. Jeigu migdolinis kūnas būtų atskirtas nuo likusių smegenų, zmogus nepajėgtų įvertinti emocijų. Si būklė kartais vadinama ,,emociniu aklumu")

Skaičiau tokį nutikimą:

Uzkandęs kavinėje ant kanalo kranto vaikinas is lėto leisdamasisi akmeniniais laiptais kanalo link, pastebėjo į vandenį zvelgiančią merginą, kurios akyse atsispindėjo neapsakomas siaubas. Nespėjęs suvokti, kas nutiko, vaikinas nenusirengęs soko į vandenį ir tik atsidūręs jame suprato, kad soko istikta mergina spoksojo į skęstantį kūdikį. Jį pavyko isgelbėti.

Kas privertė zmogų, nezinojusį, kas is tiesų atsitiko, sokti į vandenį? Atsakymas būtų toks: greičiausiai jo migdolinis kūnas. Migdolinis kūnas tiesiogiai priima kai kuriuos jutimo organų siunčiamus signalus ir reaguoja anksčiau negu smegenys spėja priimti tuos signalus ir įvertinti. Vienas nervų skelbiamų pavojų trūkumas yra tas, jog skubus migdolinio kūno siunčiamas pranesimas kartais, o gal ir daznai, mūsų permainingame pasaulyje yra kliuvinys. Migdolinis kūnas, kaip emocinės atminties saugykla, analizuoja patirtį, lygindamas tai, kas vyksta dabar, su tuo, kas vyko praeityje. Jo lyginimo būdas paremtas asociacija:jei viena dabarties situacija primena ankstesnę, migdolinis kūnas gali jas paskelbti ,,sutampančiomis" ir, nesulaukęs pamatuoto patvirtinimo, tenkindamasisi menku panasumu, ima karsligiskai nurodinėti, ką daryti, vadovaudamasis ganėtinai seniai mūsų atmintyje įsispaudusiais veikimo būdais, mintimis, jausmais, kuriais esame reagavę į panasius įvykius. Pvz.: buvusią slaugytoją kare sukrėtė baisios suzeistų zmonių zaizdos ir vėl ją staiga apėmė siaubas, pasibjaurėjimas ir panika net po kelerių metų: vos pravėrusi spintos duris ir uzuodusi is jos sklindančią smarvę bei isvydusi ten savo mazylio paslėptas dvokiančias sauskelnias, siurpus mūsio lauko prisiminimas jai akyse atgyja akimirksniu.

Pakanka kelių senus pavojus primenančių smulkmenų, kad migdolinis kūnas pasiųstų signalą. Bėda ta, kad į emocijų kupinų prisiminimų sukeltą fizinį atsaką gali būti sureaguota visiskai netinkamai - minėtu būdu ar pan.

Kiekvienas turime mylimų zmonių dėl kurių nerimaujame ir jais rūpinames. O nerimas ir rūpestis trikdo visą proto veiklą. Nesekmės atveju rūpestis yra naudingas jausmas, nes protas daznai rengiasi numatomai grėsmei. Nerimas kenkia intelektui. Nuolat nerimaujantis zmogus nepajėgs atlikti sudėtingos uzduoties. Linkusiems nerimauti gyvenime paprastai nesiseka, net jei jų intelekto testo vertinimai geresni nei kitų.

Gera nuotaika, jeigu ji patvari, stiprina gebėjimą lanksčiai mąstyti ir padeda lengviau surasti problemų - tiek intelektinių, tiek tarpusavio santykių - sprendimo būdus. Juokas, kaip ir pakili nuotaika, atrodo, padeda aiskiau mąstyti ir laisviau bendrauti, įzvelgti tarpusavio santykių niuansus, kurie kitu atveju liktų nepastebėti. Tai proto gebėjimas, svarbus ne tik kūrybiskumui palaikyti, bet ir siekiant suprasti sudėtingus zmonių tarpusavio santykius ir numatant galimų sprendimų padarinius. Nedideli nuotaikos pokyčiai suzadina gebėjimą kitaip suvokti aplinką, o tai padeda mąstyti neįprastai, pasitikėti savimi ir nesustabarėti. Taip is dalies yra todėl, kad, būdami gerai nusiteikę, mes paprastai labiau atsimename teigiamus dalykus: pasvėrę visus galimų veiksmų privalumus bei trūkumus, susitelkiame ties pozityviais argumentais, kurie skatina mus elgtis drąsiau, net rizikuoti.

Is tiesų labai daug apie jausmus ir emocijas galima pasakyti. Juos isgyvename kiekvieną dieną, sutinkame kiekviename gyvenimo zingsnyje. Mūsų jausmai ir emocijos labai susiję su emociniu intelektu.

Vis dazniau trečiojo tūkstantmečio isvakarėse pradėta kalbėti apie emocinį intelektą. Intelektas (lot. intellectus - supratimas, pazinimas) kaip auksčiausias subjekto sąveikos su aplinka būdas, kaip įvairių pazintinių operacijų rinkinys tyrinėjamas jau pakankamai senai, tačiau jis jokiu būdu nebuvo siejamas su emocijomis. Greičiau atvirksčiai, intelektas ir emocijos buvo supriesinami. Jei anksčiau buvo isskiriami verbalinis, erdvinis ir socialinis intelektas, tai dabar intelekto sąvoka isplečiama ir emociniais faktoriais. Emocinis intelektas apibrėziamas kaip sugebėjimas suvokti emocijas, sulyginti emociskai susijusius jausmus, suprasti informaciją, kurią uzkoduoja emocijos, bei sugebėjimas valdyti emocijas. Emocinį intelektą sudaro:

Sugebėjimas suvokti emocijas. Galėjimas tiksliai atpazinti emocijas - veiduose, muzikoje, dizaine.

Sugebėjimas pasinaudoti emocijomis minčių eigoje. Tai tikslus emocijų susiejimas su kitais esminiais pojūčiais - spalvomis, tekstūra. Emocijų naudojimas pakeičiant perspektyvą.

Sugebėjimas suprasti emocijas bei jų prasmę.

Sugebėjimas analizuoti emocijas dalimis. Sugebėjimas suprasti galimus vienų jausmų perėjimus/virsmus į kitus. Sugebėjimas suprasti sudėtingus jausmus istorijose.

Sugebėjimas valdyti emocijas. Sugebėjimas valdyti emocijas savyje ir kituose.

Remdamasis įvairiais tyrimais ir propaguodamas emocinio intelekto idėjas verslo pasauliui D.Goleman 2001 metais sujungė sugebėjimus bei savybes ir teigė, jog emocinį intelektą sudaro:

Savęs suvokimas - tikslus savęs pazinimas ir įvertinimas, pasitikėjimas savimi;

Savireguliacija - galėjimas kontroliuoti save, būti patikimu, prisitaikančiu, besikeičiančiu;

Motyvacija - tai orientacija į pasiekimus, atsidavimas, iniciatyva, optimizmas;

Empatija - sugebėjimas suprasti kitus, lavinti juos, orientacija į pagalbą, sugebėjimas matyti kitus zmones skirtingus;

Socialiniai įgūdziai - įtakos darymas, komunikavimas, konfliktų ir streso valdymas, lyderystė, pokyčių inicijavimas, rysių uzmezgimas, bendradarbiavimas, sugebėjimas dirbti komandoje.

Visi minėti emocinio intelekto komponentai yra labai svarbūs ir reikalingi socialiniame gyvenime. Kuo daugiau isvystytas zmogaus emocinis intelektas, tuo jis sveikesnis.

Emocinio intelekto sąvoka Lietuvoje yra pakankamai nauja, todėl jam Lietuvos mokslininkai skiria pakankamai daug laiko... juk apie save norime viską zinoti...

Naudota literatūra:

Daniel Goleman ,,EQ Kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ", Vilnius, 2001

Rimvydas Augutis ir kt. ,,Psichologijos zodynas", Vilnius, 1993

Martisius Vaclovas ,,Psichologijos metodai", Vilnius, 1999

Laima Monginaitė ,,Psichologijos įvadas: mokomoji knyga" , Vilnius, 2005

Albina Kapalaitė ,,Intelektas. Emocijos", Siauliai, 1982

Document Info

Accesari: 1111
Apreciat:

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta

Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site

Copiaza codul:
in pagina web a site-ului tau.

eCoduri.com - coduri postale, contabile, CAEN sau bancare

Politica de confidentialitate | Termenii si conditii de utilizare