UZDUOTYS

Anekdotiski liudijimai

Juos lengva pastebėti, pavyzdziui:

Dievo buvimo įrodymų aplink pilna! Net ir siomis dienomis dievas daro stebuklus... Stai praeitą savaitę as skaičiau apie mergaitę, kuri sirgo vėziu. Visa jos seima nuėjo į baznyčią, pasimeldė, ir mergaitė pasveiko.

Aisku, diskusijose galima naudoti asmeninius patyrimus, tačiau tokie liudijimai... Ar jie ką nors apskritai įrodo? :)

Argumentas is senumo (argumentum ad antiquitatem)

Si klaida padaroma tuomet, kai kas nors tvirtina, kad kazkas yra tiesa, nes si "tiesa" laikoma tiesa nuo seno. Pavyzdziui:

Tūkstančius metų kriksčionys tikėjo Jėzumi Kristumi. Kriksčionybė islaikė laiko isbandymą ir persekiojimus, todėl yra teisinga.

Argumentas is naujumo (argumentum ad novitatem)

Si argumentacijos klaida yra panasi į argumentum ad antiquitatem, tik čia tvirtinama, kad teiginys yra teisingas, remiantis novatoriskumu. Pavyzdziui:

Windows XP yra geresnė operacinė sistema nei Windows 98, nes joje įdiegta daugiau naujovių.

Argumentas pries zmogų (argumentum ad hominem

Tai - labai daznai diskusijose pasitaikantis reiskinys. Si argumentacijos klaida padaroma tuomet, kai diskutuojant viena pusė kritikuoja ne oponento teiginius, bet patį oponentą. Argumentum ad hominem kartais gali turėti įzeidziančią formą:

Tu sakai, kad ateistai gali būti moralūs, bet juk pats palikai savo zmoną ir vaikus!

Taigi yra visiskai priimtina zudyti gyvūnus maistui. Tu juk sutiksi - kaip matau, pats avi odinius batus.

Taigi, tu sakai kad mes turėtumėme uzdaryti visas baznyčias? Stalinas tau dabar tikrai pritartų.

Kartais ad hominem padaromas tuomet, kai atmetamas teiginys tuo pagrindu, kad tą teiginį kazkada yra issakęs kitas kritikuotinas zmogus. Kartais galima atmesti teiginį dėl paties oponento savybių. Pavyzdziui, jei kazkas yra visiems gerai zinomas melagis, tai gerokai sumazina jo, kaip liudininko, patikimumą. Be abejo, tai neįrodo, kad jo liudijimas yra klaidingas. Tai taip pat nieko nesako apie jo konstruojamų argumentų teisingumą ar klaidingumą.

Argumentas is nezinojimo (argumentum ad ignorantiam)

Nepaprastai daznai pasitaikanti argumentacijos klaida. Ji padaroma, kai teigiama, kad teiginys yra teisingas vien todėl, kad niekas nėra įrodęs, kad jis klaidingas:

Dievas yra, nes dar niekas neįrodė, kad jo nėra.

Moksle įrodymų nebuvimu kartais pasinaudojama. Pavyzdziui, jeigu is seniai buvusio įvykio mes turėtumėme tikėtis kokių nors rezultatų ir tų rezultatų nematome, tai kartais laikoma, kad tas įvykis niekuomet neįvyko. Pavyzdziui, galime būti beveik tikri, kad vakar atominė bomba kieme nesprogo, nes nėra jokių sprogimo zenklų. Tačiau tai neįrodo įvykio nebuvimo simtu procentų.

Argumentas is didelio noro

Si argumentacijos klaida padaroma tuomet, kai kas nors bando savo teiginį pagrįsti vien tuo, kad būtų labai saunu, jei tas teiginys būtų teisingas. Pavyzdziui, diskutuojama ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas (a) arba diskusija dėl dievo egzistavimo (b):

a) Kodėl netiki, kad pomirtinis gyvenimas tikrai yra? Nejaugi nenori, kad po mirties būtų dar kazkas?

b) Jei nėra dievo, tai tiek mūsų gyvenimas, tiek pats pasaulis nebeturi jokios prasmės.

Argumentas is skurdumo (argumentum ad lazarum)

Si klaida padaroma, kai kas nors sako, kad neturtingas zmogus yra teisingesnis uz turtingą:

Vienuoliai greičiausiai daugiau ismano apie gyvenimo prasmę, nes jie atsisakė prabangos.

Apeliacija į gailestį

(argumentum ad misericordiam)

Padaroma, kai apeliuojama į gailestį ar į bet kokius jausmus, taip verčiant priimti teiginį kaip teisingą:

As nezudziau savo tėvų. Prasau nepripazinti manęs kaltu, juk as ir taip kenčiu būdamas naslaitis.

Argumentas is pakartojimo (argumentum ad nauseam)

Kartais diskusijose kuri nors pusė nuolat kartoja tą patį teiginį tikėdamasi, kad kuo daugiau kartų jis bus pakartotas, tuo teisingesnis ir priimtinesnis kitai pusei jis taps.

Taigi argumentum ad nauseam yra nuolatinis teiginio kartojimas, jo nepagrindziant. Ironiska, tačiau kuo dazniau jis girdimas, tuo maziau į jį oponentas kreipia dėmesį.

Argumentas is skaičių (argumentum ad numerum)

Sio tipo argumentacijos klaida padaroma tuomet, kai sakoma, kad kuo daugiau zmonių tiki vienu ar kitu teiginiu, tuo teiginys yra teisingesnis:

Du milijardai kriksčionių negali klysti.

Milijonai zmonių tiki horoskopais, taigi juose turėtų būti kazkiek teisybės.

Net jei keli milijardai zmonių tiki kvailyste... tai vis tiek yra kvailystė.

Apeliacija į mases

(argumentum ad populum)

Tai siek tiek panasu į argumentą is skaičių, tik remiamasi ne vien skaičiais, o dar ir apeliuojama į mases ar kurios nors zmonių grupės jausmus. Pavyzdziui:

Tūkstančius metų zmonės tikėjo Biblijos teisingumu. Sis tikėjimas darė milziniską įtaką sių zmonių gyvenimui. Kokių dar įrodymų tau reikia, kad patikėtum, jog Jėzus is tiesų buvo dievo sūnus? Nejaugi nori pasakyti, kad visi tie zmonės, kurie juo tikėjo, buvo kvailiai?

Tokio tipo argumentai daznai pasakomi vien pelnyti taskų publikos akyse. Jei atidziai stebėsime rinkiminius politikų debatus, tai joks politikas niekuomet nepraleis progos siuo triuku pasinaudoti. Deja, tai nieko nesako apie politikų issakomų teiginių pagrįstumą - tai zaidimas masių jausmais ir tiek.

Apeliacija į autoritetą (argumentum ad verecundiam)

Kartais bandoma prastumti vieną ar kitą teiginį bandant apeliuoti į kurios nors iskilios asmenybės ar autoriteto nuomonę:

Kaip gali netikėti dievu? Juk Niutonas juo tikėjo!

Tiesa, jeigu tas autoritetas yra diskutuojamos temos specialistas, tai jo nuomonė reiskia gerokai daugiau. Niutonas buvo fizikos specialistas, todėl vertėtų atkreipti dėmesį į jo nuomonę fizikos srityje, bet tikrai ne dievo egzistavimo klausimu. Daznai tokio tipo argumentai atsiranda diskusijose apie kurios nors dalyko (pvz., religijos) teisingumą ar klaidingumą, kai kuri nors pusė pradeda nagrinėti, koks autoritetingas buvo tos religijos pradininkas. Tai is tiesų neturi nieko bendra su pačios religijos teisingumu. Juk teisingumas nepriklauso nuo zmogaus, save priskiriančio tai religijai, savybių.

Klaidinga dilema

Kartais diskutuojant argumentuojama iskeliant kazkokią dilemą, kai duodami tik keli galimi atsakymo variantai, nors is tiesų tų variantų gali būti daugiau. Pavyzdziui:

Arba tie zmonės matė ufonautų laivą, arba jie visi yra melagiai. Kadangi nėra labai tikėtina, kad jie visi būtų susitarę meluoti, vadinasi, jie tikrai matė ufonautus.

Cikliskas argumentas (circulus in demonstrando) - rato klaida. Jis pasitaiko tuomet, kai kas nors isvadą, kurią norima įrodyti, panaudoja kaip prielaidą tame pačiame argumente. Si prielaida kartais perfrazuojama, kad klaida nebūtų is karto pastebėta. Pavyzdziui:

Deja, cikliski argumentai yra labai dazni. Stai vienas dazniausiai pasitaikančių:

Homoseksualams neturėtų būti leista dirbti valstybinėse įstaigose. Todėl, jei issiaiskinama, kad valdininkas yra homoseksualus, jis turi būti ismestas is darbo. Savaime aisku, valdininkai-homoseksualai sieks nuslėpti savo paslaptį, kad taip neatsitiktų. Todėl atsiveria galimybės tokius valdininkus santazuoti. Vadinasi, homoseksualams neturėtų būti leista dirbti valstybinėse įstaigose.

Biblija yra teisinga, nes ji yra dievo zodis, o dievas niekuomet nemeluoja. Is kur mes tai zinome? Is Biblijos!

Paziūrėkime: argumento isvada yra lygiai tokia pati, kaip ir prielaida, taigi sis argumentas yra cikliskas.

Kompozicijos klaida

Tokia argumentacijos klaida padaroma, kai savybes, tinkančias visoms kokio nors objekto sudedamosioms dalims, taikome pačiam objektui:

Dviratis yra padarytas is labai lengvų detalių, taigi jis yra labai lengvas.

Detalės gal ir lengvos, bet jei tų detalių labai daug, tai dviratis bus sunkus.

Klaidingas apibendrinimas

Labai daznai pasitaikanti klaida, bet ją pastebėti nėra sunku. Pavyzdziui:

Mokytojas X yra nervingas ir nekantrus. Vadinasi, visi mokytojai tokie.

Sąlygos sukeitimas

Trumpai si loginė argumentacijos klaida uzrasoma taip: "Jei A, tai B, vadinasi, jei B, tai A". Pavyzdziui:

Visi pingvinai yra pauksčiai. Vadinasi, visi pauksčiai yra pingvinai.

Nesusijusi isvada (non sequitur) Padaroma tuomet, kai teigiama, kad is argumento galima padaryti tam tikrą isvadą, nors taip nėra. Tokio tipo argumentai yra nepaprastai dazni. Pavyzdziui, ginčijamės apie kriksčionybės teisingumą, ir viena is pusių isdėsto tokį argumentą:

Kriksčioniskasis mokymas padėjo daugeliui zmonių susitvarkyti savo gyvenimą, stai, pavyzdziui, as įtikėjęs nustojau gerti, mano kaimynas susitaikė su zmona, ir t. t., ir panasiai. Vadinasi, kriksčionybė yra teisinga religija.

Apeliacija į gamtą

Tai tokia argumentacijos klaida, kai bandoma parodyti teiginio teisingumą brėziant paralelę tarp to teiginio ir procesų, vykstančių gamtoje:

Gamtoje nuolatos vyksta kova dėl islikimo: gyvūnai zudo vieni kitus, kad isgyventų, ir pasiimtų sau labai ribotus gamtinius isteklius. Kapitalizmas yra lygiai tokia pati kova, tik čia kovojama dėl kapitalo. Taigi kapitalizmas yra neisvengiama zmonijos gyvenimo dalis, nes taip viskas veikia gamtoje. Taigi mes turėtumėme gyventi pagal kapitalizmo dėsnius.

Nesusijusi priezastis (non causa pro causa) Si klaida padaroma tuomet, kai nurodoma reiskinio priezastis, bet neįrodoma, kad priezastis tikrai buvo būtent tokia:

Isgėriau aspirino, tuomet pasimeldziau, ir galvos skausmas praėjo. Tai Jėzus isgydė mano galvos skausmą.

Post hoc ergo propter hoc

Padaroma tuomet, kai du vienas po kito sekę įvykiai susiejami, tačiau is tiesų jie nėra būtinai susiję:

Sovietų Sąjunga isiro po to, kai joje įsigalėjo ateizmas. Taigi mes turime is tolo vengti bet kokių ateizmo apraiskų dėl tos pačios priezasties.

Cum hoc ergo propter hoc

Si klaida padaroma tuomet, kai teigiama, kad jei du įvykiai atsitinka tuo pačiu metu, tai vienas įvykis buvo būtinai įtakotas kito. Pavyzdziui:

Vos pradėjus dėstyti tikybos pamokas mokyklose, zymiai sumazėjo nepilnamečių nusikalstamumas. Akivaizdu, kad tam įtakos turėjo religijos dėstymas per pamokas.

Raudona silkė Teiginys, pasakytas vien tam, kad nukreipti diskutuojančių pusių dėmesį nuo temos, yra vadinamas raudona silke. Pavyzdziui, diskutuojame apie mirties bausmės efektyvumą mazinant nusikalstamumą, ir pasisakantis uz mirties bausmę isdėsto tokį argumentą:

Gali snekėti kiek tiktai nori, kad mirties bausmė nėra efektyvi priemonė pries nusikalstamumą - bet kaipgi tų nusikaltimų aukos? Kaip manai, kaip jaučiasi nuzudytojo artimieji, kai zudikas yra kalėjime, islaikomas uz mokesčių mokėtojų pinigus? Ar tai teisinga?

Nesvarbu, teisinga tai ar ne, kad zudikas yra islaikomas ir kitų kisenės - juk diskutuojama apie tai, ar padeda mirties bausmės mazinti nusikalstamumą, ar ne. Taigi toks argumentas tik nukreipia kitos diskutuojančios pusės dėmesį nuo tikrosios temos.

Įrodymo nastos perkėlimas

Labai daznai padaroma klaida. Tarkime, kad diskutuojama apie dievo egzistavimą, ir tikintysis isdėsto tokį teiginį:

Gerai, taigi tu nesutinki su manimi, kad dievas yra. Ar gali tai įrodyti?

Reikia pastebėti, kad tikintysis turėtų isdėstyti savo argumentą uz dievo egzistavimą, o ne prasyti, kad oponentas įrodytų, jog dievo nėra. Įrodymo nasta visuomet gula ant ką nors tvirtinančios pusės pečių.

Slidi nuokalnė - labai daznai daroma argumentacijos klaida, kai sakoma, kad jei įvyks vienas įvykis, tai būtinai seks ir kiti, tačiau neparodoma, kaip pirmasis įvykis issauks tolimesnius. Pavyzdziai is gyvenimo:

Jei pripazinsime, kad homoseksualumas yra normalus dalykas, tai greitai zmonių gali apskritai nelikti, nes homoseksualai negali susilaukti vaikų. 

Siaudinė baidyklė

Si klaida daroma, kai klaidingai interpretuojama oponento pozicija, siekiant padaryti tą poziciją neatsparią kritikai, kritikuojama ne pati pozicija, o kritikuojama klaidingai interpretuota jos versija. Pvz.:

Norėdamas būti ateistu, tu turi būti visiskai tikras, kad dievo nėra. O tam, kad įsitikintum, turi apkeliauti visą Visatą, apsilankyti kiekvienoje vietoje, kur galėtų slėptis dievas. O kadangi tu to nepadarei, tai negali apginti savo pozicijos.

Čia yra klaidingai interpretuota ateizmo idėja. Juk ateistas neprivalo būti visiskai įsitikinęs, kad dievo nėra - jam tereikia dievu netikėti, ir tiek.