ĮVADAS Į PATOLOGIJĄ

VADAS Į PATOLOGIJĄ

Patologija yra mokslas apie ligas:

jų priezastis (etiologija),

issivystymo mechanizmus (patogenezė),

ląstelėse ir audiniuose sukeltus pakitimus (morfologija),

morfologinių pazeidimų funkcinius padarinius, stebimus klinikoje.

Patologijos uzdaviniai

Terapija  Ligų priezastys, atsiradimas ir

  padariniai

Diagnostika  Mokslo tyrimas

Mokymas ir specialistų rengimas

Diagnostika

citologija

  intra vitam intraoperacinis greitų pjūvių tyrimas

  biopsijos

Diagnostika

  post mortem - autopsija

Mokymas

Bendroji patologija

Etiologija: ligų priezastys (sukeliantys veiksniai)

Bendrieji dėsningumai Patogenezė: patologinių veiksnių poveikis

  į organizmo reakcijų eigą

Specialioji patologija

Ligų organospecifiniai radiniai ir simptomai pagal bendruosius dėsningumus

Sveikata - adaptacija - liga

Sveikata: visiskos fizinės, dvasinės ir socialinės geros savijautos būsena, t.y.

subjektyvus fizinių ir dvasinių pazeidimų nebuvimas ar atitinkamų

liguistų pakitimų nebuvimas.

Adaptacija: reakcija į fiziologinius ar patologinius dirgiklius, įskaitant padidintą

ar sumazintą krūvį.

Liga: subjektyvus ar objektyvus kūno ir dvasios-sielos sveikatos pazeidimas, kai

individas tampa reikalingas pagalbos.

Organizmo mirtis

- tai fazėmis vykstantis gyvybinių funkcijų praradimo procesas:

agonija,

klinikinė mirtis,

vita reducta,

centrinė smegenų mirtis,

biologinė mirtis.

Ląstelių ir audinių pazeidimas

Priezastys ir mechanizmai:

pazeidziamas ląstelės membranos vientisumas,

padidėja pralaidumas, skverbiasi Na, H₂O,

ląstelė pabrinksta (ląstelės edema),

pazeidziamas Ca²⁺ siurblys - ląstelėje gausėja Ca²⁺

aktyvuojamas Na⁺ ir Ca²⁺ ATF azės,

netenkama ATF,

kaupiasi piruvatai, laktatai,

anaerobinė glikolizė,

mazėja intraląstelinis pH,

negrįztamas ląstelės medziagų apykaitos sutrikimas.

Zalojantys veiksniai:

deguonies trūkumas (hipoksija),

infekciniai veiksniai - virusai, bakterijos ir kt.

cheminiai veiksniai, vaistai,

imuninės reakcijos,

mitybos sutrikimai,

genetiniai defektai,

fizikiniai veiksniai.

Bendri ląstelių pazeidimo mechanizmai:

2.1. Susidūrimas su endogeninėmis substancijomis ar kofaktoriais:

2.2. Aktyvuotas O₂ ir reaktyvūs tarpiniai O₂ produktai:

  suardomi membranų lipidai,

  modifikuojamos baltymų sulfhidrilinės grupės,

  pazeidziama DNR grandinė.

Kalcio homeostazės pazeidimas:

  intraceliulinis Ca²⁺ susikaupimas.

  aktyvacija: proteazių, transglutaminazių, fosfolipazių,

  endonukleazių,

  membranų, citoskeleto ardymas,

  DNR hidrolizė.

Ląstelės pazeidimo morfologija

Grįztami pakitimai

Elektroninė mikroskopija: mitochondrijų, lizosomų edema,

  endoplazminio tinklo issiplėtimas,

  poliribosomų disociacija į monosomas,

  ribosomų dispersija,

  chromatino grumstai branduolyje,

  intramembraninių dalelių agregacija,

  pūslės ląstelės pavirsiuje,

  netenkama mikrogaurelių.

Sviesinė mikroskopija:

1. Paburkimas (edema): padidėja ląstelės apimtis dėl Na⁺ - K siurblio pazeidimo.  Tai pirmoji beveik visų pazeidimo formų israiska. Citoplazma blyski su sviesiom vakuolėm, hidropiniai pakitimai arba vakuolinė degeneracija.

Vystosi parenchiminiuose organuose: kepenų ląstelėse, inkstų kanalėlių epitelyje, sirdies miokardo ląstelėse. Organas pablyskęs, didesnio svorio, mazesnės konsistencijos.

Priezastys: infekcija, hipoksija, intoksikacija, fizikiniai veiksniai.

Riebaliniai pakitimai: ląstelės citoplazmoje įvairaus dydzio vakuolės.

Vystosi: kepenų (steatozė) ir sirdies (tigro sirdis) ląstelėse, inkstų kanalėlių epitelyje.

Priezastys: intoksikacija, hipoksija, mitybos sutrikimai.

Negrįztami pakitimai:

citoplazmos acidofilija,

ląstelės membranos defektai,

organelių fragmentacija ir irimas,

mitochondrijų matricos dideli amorfiniai sutankėjimai,

lizosomų rupturos ir autolizė,

endoplazminio tinklo lizė,

mielino figūros,

branduolio piknozė, ar kariolizė, ar karioreksis.

Ląstelės mirtis

- pazeidimo galutinė negrįztama stadija.

Formos: apoptozė ir nekrozė.

4.1. Apotozė (gr.apoptose - nukristi, kaip nukrenta mirę lapai nuo medzio).

Genetiskai programuota (apoptozės genas) ląstelės mirtis.

Sutinkama: a) vystantis embrionui ir fiziologinės evoliucijos procesuose:

folikulų atrezija menopauzėje,

endometro suardymas menstruaciniame cikle.

b) patologiniuose procesuose: kepenų ląstelių prie virusinio

hepatito (Cousilman'o kūneliai),

tumoro ląstelių po terapijos,

prostatos po kastracijos,

parenchiminių ląstelių dėl T limfocitų.

Tai natūrali ląstelių keitimosi forma - islaikoma pusiausvyra.

Morfologija: ląstelės eozinofilija,

  branduolio piknozė, fragmentai ar jau nebeturi

  ląstelė sumazėjusi, susiraukslėjusi,

  apoptozinės pūslės ir kūneliai,

  uzdegiminės reakcijos nebuvimas.

Patogenezė: Ca² transglutaminazės aktyvacija,

  proteinų suardymas,

  H₂O ir elektrolitų netekimas,

  endonukleazės poveikis į DNR.

Nekrozė

Tai suma visų morfologinių pakitimų, sekančių ląstelės mirtį gyvame audinyje. Esmė: proteinų denatūracija ir enziminis ląstelės bei audinio komponentų suardymas.

Morfologija: sviesinė mikroskopija: eozinofilinė homogeniska citoplazma,

kariopiknozė, kariolizė, karioreksis, ląstelės edema, membranos issipūtimai.

elektroninė mikroskopija.: endoplazminio tinklo cisternų issiplėtimas, ribosomų, mitochondrijų suirimas, intraląstelinės mielininės figūros,

  Ląstelės istirpdymas yra lydimas uzdegiminės reakcijos.

Patogenezė:

ATF netektis

Reaktyvių deguonies tarpinių produktų susidarymas.

Skirtumai tarp nekrozės ir apoptozės

 

Nekrozės tipai

Koaguliacinė nekrozė: ląstelės proteinų denatūracija dėl staigios ischemijos

ar chemikalų (rūgstys):

Būdinga: sirdziai, bluzniai, inkstams ir kt.

Makroskopiskai: nekrozės sritis blyski, tvirta, paburkusi - ischeminė nekrozė.

Vėliau: geltona, minkstesnë dėl leukocitų ir proteolizinės degradacijos.

Histologiskai: ankstyvose fazėse eozinofilija, dar isskiriamos ląstelės detalės.

Galima hemoraginė nekrozė dėl antrinio kraujo pritekėjimo (plaučiai).

Kolikvacinė nekrozė: dėl autolizės (ląstelės enzimai) ir/ar heterolizės (bakte-

rijų enzimai):

a)      audiniuose turtinguose lipidais, lizosominiais fermentais bei kitomis

hidrolazėmis. Audinys greitai suminkstėja, suskystėja, susidaro ertmė (pseudocista) su ląstelių nuolauzomis (detritu), skysčiu.

Tipiska c.n.s.: encefalo-, mielomaliacija.

b)      bakterinių uzdegimų metu, audinyje susikaupus granulocitams (abscesas).

Kazeozinė (varskinė) nekrozė: ypatinga koaguliacinės nekrozės rūsis, sukelta mikroorganizmų, pvz. tuberkuliozės mikobakterijos.

Makro: zidiniai pilksvai-gelsvi, primena isdziovintą sviezią varskę, ryskiai atriboti nuo supančio audinio.

Mikro: eozinofilinis amorfinis detritas be audinio struktūrų liekanų.

Fibrinoidinė nekrozė ( panasi į fibriną)

Kolageno ir elastinių skaidulų nekrozė, h-e dazosi intensyviai raudonai.

Priezastys: dazn. imunopatologiniai procesai

Sutinkama: kraujagyslių sienelėje, virskinimo trakto pepsinėse opose.

5. Gangreninė nekrozė: dazniausiai ischeminė galūnių nekrozė dėl kraujagyslių obturacijos sausoji gangrena (isdziuvimas ir mumifikacija). Ischeminė koaguliacinė nekrozė g.b. bakterinės infekcijos modifikuota ir audinys suyra į purvinai zalią skystą masę - skystoji gangrena (plaučiai, virskinimo traktas).

Riebalinio audinio enziminė nekrozė: dėl virskinimo fermentų dazniausiai kasoje ir artimuose jai audiniuose ūmaus pankreatito atveju. Fosfolipazės ir proteazės suardo ląsteles, trigliceridai hidrolizinami į laisvas riebalines r., jungiasi su kalciu, susidaro kalkių muilas, matomas kaip kalkių baltumo nuosėdos nekrozavusio audinio pakrastyje.

Nekrozės baigtys

1. Nekrozės suardymas

Nekrozė ardoma demarkacinio volo neutrofilinių leukocitų enzimais, pakeičiama granuliaciniu, vėliau randiniu audiniu, defekto uzgijimas (reparatio).

Kolikvacinė nekrozė - susidaro cistos.

2. Sukalkėjimas 

Ekstraceliuliariai susikaupia kalcio druskos - distrofinis sukalkėjimas (kalcifikacija), pvz., varskinės nekrozės zidiniuose prie tbc, ateroskleroziniuose kraujagyslių pakitimuose, uzdegimo pakenktuose sirdies voztuvuose, prie naviko nekrozės.

3. Opų susidarymas

Vidiniuose ar isoriniuose pavirsiuose (gleivinės, oda) atsidalinus nekrozinėms masėms, susidaro kraterio formos defektas (skrandzio opa), gyja susidarant granuliaciniam audiniui.

Praktiskai svarbios ląstelių ir audinių pazeidimo priezastys

Deguonies trūkumas (ischemija, hipoksija) viena is svarbiausių ir dazniausių

Grįztami pakitimai:

anksti ir paprastai ląstelės edema: pazeidziamas oksidacinis

  fosforilinimas

sumazėja ATF

sutrinka Na⁺ siublys

ląstelėje kaupiasi Na⁺, H₂O

Negrįztami pakitimai:

mitochondrijų suardymas

plazmos membranų pazeidimas

lizosomų pazeidimas, enzimų patekimas ir aktyvacija

ląstelės ir branduolio komponentų suvirskinimas

Svarbiausia:

a)      ATF netekimas,

b)      ląstelės membranų pazeidimas

(progresuojantis fosfolipidų netekimas, citoskeleto nenormalumai,

toksiniai deguonies radikalai, lipidų suirimo produktai,

intraląstelinis kalcis).

Ypatingai jautrios aukstai diferencijuotos ląstelės (ganglinės, miokardo, inkstų kanalėlių epitelis).

Laisvi deguonies radikalai

Sv.vaidmuo:

tiesioginis ląstelių pazeidimas ūmių ir chroninių uzdegimų metu (fagocitai produkuoja O₂ radikalus),

kaip mediatoriai ar promotoriai cheminėje kancerogenezėje.

Pazeidimo mechanizmas

Superoksidas Fc³ Fc² + H₂O hidroksilradikalai

membranos pazeidimas

Tarpląstelinės medziagos pazeidimas

Tarpląstelinę medziagą sudaro: pagrindinė substancija, struktūriniai baltymai (kolagenas, elastinas ir kt.)

Įv. sintezės ir audinio grandzių pazeidimai gali pasireiksti įgimtais ar įgytais patologiniais pakitimais.

Kolagenopatijos įgimtos ligos dėl genų defektų. Pvz., Ehlers-Danlos sindromas

(apie 8 variantus).

Dėl prokolageno sintezės pazeidimo atsiranda:

odos hiperelastiskumas

padidėjęs odos ir organų plystamumas,

padidėjęs sąnarių paslankumas, polinkis kraujuoti,

akių pakitimai: melsvos skleros, tinklainės atsokimas, glaukoma,

aortos dissekuojanti aneurizma.

Įgyti kolageno sintezės sutrikimai

Klasikinis pvz. skorbutas, kai dėl vit.C trūkumo sutrinka prolino hidroksilinimas ir kolageno skersaruozėtumas, susidaro nepilnavertis kolagenas.

Klinika: sutrikęs zaizdų gijimas, padidėjęs kraujagyslių pralaidumas, sutrikęs skeleto augimas.

3. Kolagenozės: ligos dėl imunopatologinių procesų (daznai AK pries kolageną)

chroninės-recidyvuojančios eigos su generalizuotais jungiamojo audinio pakitimais. Tai raudonoji vilkligė, sisteminė sklerozė, dermatomiozitas, reumatoidinis artritas.

Jungiamojo audinio ir BM struktūrų dezorganizacija

1. Mukoidinis pabrinkimas - histo audiniai (sirdis, sąnariai, inkstai):

- nezymiai paburkę,

- hematoksilinu dazosi mėlynai (bazofilija),

- toluidino mėliu raudonai (metachromazija),

- dėl pagausėjusių glikozaminoglikanų ir persunkimo plazmos baltymais.

2. Fibrinoido pavidalo kolageno pakitimai:

a.   pabrinkimo fibrinoidas: histo kolageno skaidulos homogeniskos, dazosi

kaip fibrinas raudonai, EM zidininis skersaruozėtumo praradimas pvz., Aschoffo mazgeliai, skrandzio opos.

b.   precipitacijos fibrinoidas: skersaruozėtumas daznai islikęs, todėl histo-

nesiskiria nuo pabrinkimo fibrinoido,EM fibrilės apsuptos imuninių precipitatų, pvz.pirminis chroninis poliartritas, mazginis reumatas.

c.   nekrozės fibrinoidas: visiska kolagenolizė ir elastolizė, nekrozinių

miocitų ir fibrocitų detritas + fibrinas + imuniniai precipitatai, pvz.

mazginis panarteritas, hipertenzinės vaskulopatijos.