ĮVADAS

ĮVADAS

Sis darbas - tai pačių pagrindinių vertybinių popierių rinkos principų, būdingų tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkoms apzvalga. Kiekvienoje ekonomiskai issivysčiusioje valstybėje egzistuoja vertybinių popierių rinkos. Pagal sios rinkos būklę galima nustatyti ir pačios salies ekonominę būklę.

Referato tikslas- panagrinėti vertybinių porpierių rinkos bruozus, jos įtaką valstybės ekonominiame gyvenime, tai pat pazvelgti, kas sioje srityje nuveikta Lietuvoje.

Sis darbas turi keturis pagrindinius skyrius:

Pirmajame skyriuje nagrinėjama vertybinių popierių rinkos atsiradimo ir vystymosi istorija, jos vietą bendroje rinkos ekonomikos sistemoje.

Antrajame skyriuje supazindindinama su dazniausiai sutinkamų vertybiniais popieriais jų charakteristikomis.

Trečiajame darbo skyriuje aprasoma bendra vertybinių popierių rinkos struktūra, jos dalyvių funkcijas, bei tarpusavio sąveiką.

Ketvirtame skyriuje nagrinėjama Lietuvos patirtis- vertybinių popierių rinkos Lietuvoje susiformavimas, rinkos dalyviai, jų funkcijos. Sioje dalyje taip pat aptariami kai kurie bendri klausimai, susiję su prekyba vertybiniais popieriais

1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ATSIRADIMAS IR JOS VIETA BEN 727r1710h DROJE RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOJE

1.1. Vertybini popierių rinkos padėtis tarp kitų rinkų

Uzsienio ekonomistai įvairiai apibūdina vertybinių popierių rinkos sąvoką: is dalies kaip potencialių mainų sferą, kaip instituciją ar mechanizmą, suvedantį atskirų prekių ir paslaugų pirkėjus( paklausos atstovus) ir pardavėjus(tiekėjus). Si rinka skiriasi nuo visų kitų rinkų pirmiausia savo preke, kuria prekiauja. Ta prekė - vertybiniai popieriai (VP). Taigi, VP cirkuliacija lemia rinkos dalyvių sudėtį, jos vietos padėtį, funkcionavimo tvarką, reguliavimo taisykles ir t.t.

Labai svarbu susieti VP rinką su tokiomis rinkų rūsimis kaip kapitalo rinka, finansų rinka, pinigų rinka ir t.t. Tradiciskai siose rinkose ir prasideda piniginių isteklių judėjimas. Tarptautinėje praktikoje priimtoje terminologijoje: finansų rinka = pinigų rinka + kapitalo rinka. Pinigų rinkoje vyksta trumpalaikių - iki vieneriu metų santaupų, kapitalo rinkoje - vidutinių ir ilgalaikių (daugiau nei vienerių metų) santaupų judėjimai. VP rinka yra tiek pinigų rinkos, tiek kapitalo rinkos segmentas, apimantis bankų kreditų visumą, piniginių isteklių paskirstymą per draudimo sferą, firmų vidaus kreditus ir t.t. VP rinka yra būtent tas mechanizmas, kuris ekonomikoje paskirsto pinigines santaupas. Pakankamai svarbi yra VP rinkos sąveika su biudzetu ir kreditų rinka. Biudzetas, kreditų rinka ir VP rinka ne tik papildo vienas kitą, bet ir konkuruoja vienas su kitu, ir labai priklauso vienas nuo kito. Pvz., biudzeto didinimas, mokesčių augimas neisvengiamai ir lygiomis sąlygomis nulems piniginių isteklių, visuomenei ir ūkiui, sumazėjimą ir susiaurins bankų kreditų ir VP rinkas.

Daznai susiduriame su kitokiu VP rinkos pavadinimu - "fondų rinka". Reiktų pabrėzti, kad sąvokos sutampa ir gali būti vartojamos kaip sinonimai.

1.2. Vertybinių popierių rinkos atsiradimo istorija

Vertybinių popierių sąvoka buvo zinoma jau nuo vėlyvųjų viduramzių. Tuomet, didziųjų geografinių atradimų laikotarpiu, atsivėrė plačios erdvės tarptautinei prekybai. Verslininkams prireikė didziulio kapitalo, norint pasinaudoti puikiomis aplinkybėmis. Uzjūrio rinkų įsisąvinimas ir prekiu pardavimas tapo neįmanomu pavieniams asmenims. Dėl sios priezasties atsirado akcinės bendrovės - anglų ir olandų kompanijos, prekiaujančios su Ost - Indija; jos ir tapo pirmaisiais VP emitentais. XVI- XVII amziuje Anglijoje steigėsi akcinės bendrovės, finansuojančios anglies gavybą, kitas kapitalui imlias sakas. Tuo metu anglų brokeriai sudarinėjo sutartis tiesiog gatvėse arba kavinėse. Is čia kilo "gatvės" rinkos pavadinimas.

Prasidėjus pramonės perversmui ir susikūrus apdirbimo įmonėms, plačiai paplito akcijų prekyba. Tam tikslui Londono brokeriai 1773 m. issinuomavo dalį karaliskosios pinigų keityklos patalpų. Taip atsirado pirmoji pasaulyje Londono VP birza, o kartu su "gatvės" rinka pradėjo vystytis ir "organizuota" rinka.

Pirmoji amerikietiska VP birza pradėjo veikti 1791 m. Filadelfijoje, o po metų- garsios Niujorko VP birzos pirmtakė.

Pradzioje birzos prekiavo ne tiek akcijomis, kiek obligacijomis, kurias noriai leido vyriausybė ir gelezinkelio kompanijos, kurioms reikėjo itin didelių lėsų`stambiai masinų gamybos infrastruktūrai sukurti.

Perėjimas prie akcinės nuosavybės XIX pabaigoje sąlygojo birzų specializaciją akcijų prekyboje, o obligacijų prekyba apsistojo "gatvės" rinkoje. 60 -ais XIX amziaus metais Vokietijoje atsirado universalūs investiciniai bankai, apsiėmę vykdyti visas tarpines operacijas su VP. Eksplotuodami netradicinius kapitalo saltinius ir formuodami vos ne istisas pramonės sakas, jie turėjo didziulę reiksmę pirmaujančių salių (tokių, kaip JAV, Svedijos, Prancūzijos) pramonės vystyme. Is sių salių brokerinis verslas toliau plito po kitas pasaulio salis.

2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKIRTIS, JŲ RŪSYS IR SUTEIKIAMOS TEISĖS

Norint sėkimingai aptarti VP rinkos funkcionavimą, būtina apzvelgti pačius VP. Egzistuoja daug poziūrių ir nuomonių dėl VP apibūdinimo: tai rastinis dokumentas, kaip korporacijos dalinis popierius (akcija), arba dokumentas liudijantis apie įsiskolinimą (obligacijos, notos, sertifikatai); tai akcijos arba obligacijos formą turinti investicija, tai dokumentai, keliantys reikalavimus realiems (fiziniams) aktyvams ir t. t. Bendru atveju VP suteikia nuosavybės titulą, t. y. tokie juridiniai dokumentai, kurie liudija apie jų savininko teisę į turtą ir pelną. Tuo atveju, kai sunku parinkti tikslų ir vienareiksmį apibrėzimą, tarptautinėje praktikoje priimta apibrėzti objektą pagal tas funkcijas, kurias jis atlieka ir pagal atskirus, jį sudarančius elementus.

2.1. Akcijos

Akcija - tai vertybinis popierius patvirtinantis indėlį į akcinį kapitalą ir duodantis jo savinikui teisę gauti dividendą. Akcijos būna įvairių rūsių ir klasių: 

1. Vardinės ir pareikstinės akcijos

Vardinės akcijos negali būti nei laisvai perduodamos nei parduodamos. Jomis gali naudotis tik jų savininkas, kurio pavardė nurodyta pačiose akcijose ir kuriam sios akcijos buvo parduotos. Vardinės akcijos keičia saviniką tik tada, kai akcinėje bendrovėje įforminamas atitinkamas jų perdavimo įrasas.

Pareikstinę akciją jų savininkai gali perduoti arba parduoti kitam asmeniui. Teisėmis, kurias suteikia sios akcijos, kaip ir pinigų atveju, toliau naudojasi jų nauji savininkai. Dividendas ismokamas faktiniam akcijų savinkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas.

2. Paprastos ir privilegijuotos.

Visos akcinės bendrovės isleidzia paprastas akcijas. Paprastosios akcijos suteikia akcininkų susirinkime jų savininkams balsavimo teisę, leidziančią dalyvauti bendrovės valdyme.

Privilegijuotos akcijos paprastai nesuteikia jų savininkams balsavimo teisės akcininkų susirinkimuose. akcininkų susirinkimuose jie turi tik patariamo balso teisę. Privilegijuotos akcijos turi pirmumo teisę paprastų akcijų atzvilgiu gauti dividendą.

Privilegijuotos akcijos yra kelių rūsių:

1. Kumuliatyvinės privilegijuotos akcijos. Jos suteikia teisę perkelti dividendus vėlesniam laikui. Vadinasi, jeigu kuriais nors metais dividendas nebuvo mokamas jis vis tiek bus ismokėtas vėlesniais metais uz visus neismokėtus metus.

2. Konvertuojamos privilegijuotos akcijos. Tokių akcijų savininkas turi teisę pagal pageidavimą per tam tikrą laikotarpį pakeisti savo akcijas į atitinkamą paprastų akcijų kiekį.

2.2. Obligacijos

Obligacija - tai vertybinis popierius, pazymintis, kad jo savininkas suteikė kreditą fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir patvirtinantis fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą grązinti vertybiniame popieriuje nurodytu laiku jo savininkui sio vertybinio popieriaus nominalią kainą ir savininko teisę gauti is anksto numatytas palūkanas uz suteiktą kreditą. Obligacijos yra geras kreditavimo saltinis. Obligacijų savininkai nepretenduoja į akcinės bendrovės turtą. Obligacijų tipai:

1. Konvertuojamos obligacijos. Sios obligacijos akcinės bendrovės valdymo sprendimu gali būti keičiamos į bendrovės akcijas.

2. Vardinės obligacijos. Jų cirkuliacija yra ribo-jama ir ta prasme jos panasios į vardines akcijas. Vardinės obligacijos gali turėti papildomų teisių palyginti su pareikstinėmis obligacijomis.

3. Hibridiniai birzos vertybiniai popieriai. Sios rūsies obligacijos panasiausios į nekumuliatyvines privilegijuotas akcijas, kadangi palūkanų dydis joms nėra is anksto nustatomas ir priklauso nuo įmonės gaunamo pelno.

4. Obligacijos, kurioms nustatomas uzstatas. Sių obligacijų uzstatas yra ne tik visi AB aktyvai obligacijų isleidimo momentu, bet ir tie, kuriuos bendrovė numato sukaupti ateityje.

5. Obligacijos, kurios isleidziamos nesant jokių specialių garantijų. Paprastai jas isleidzia didelės kompanijos.

2.3. Vekseliai

Vekselis- vertybinis popierius, pazymintis grieztai įstatymo reglamentuotos formos rastiską piniginį įsipareigojimą, isduodamą besiskolinančiojo kreditoriui, ir suteikiantis teisę reikalauti is pasiskolinusio nustatytu laiku sumokėti sumą, nurodytą vekselyje.

3. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS STRUKTŪRA

IR JOS DALYVIAI

3.1. Vertybinių popierių rinkų rūsys

Pirminė rinka - tai pirmųjų ir pakartotinų emisijų (naujų obligacijų ir akcijų isleidimo) rinka, kurioje įvyksta pirminis VP pasiskirstymas tarp investuotojų.

Antrinė rinka - tai rinka, kurioje vyksta pirminėje rinkoje isleistų VP apyvarta.

VP gyvavimo ciklas susideda is trijų pakopų:

Naujo VP isleidimas;

Pirminis VP paskirstymas;

VP apyvarta (pirkimas-pardavimas).

Pirmąsias dvi pakopas apjungę gausime "pirminę rinką", trečioji pakopa yra susieta su "antrinės rinkos" sąvoka. Is tikrųjų, antrinė rinka susideda is dviejų dalių organizuotos rinkos - VP birzos ir neorganizuotos rinkos (kartais vadinamos "gatvės" rinka). Praktiskai visi VP pirmiausia patenka į "gatvės" rinką. Tai - beveik visos obligacijos ir didelė dalis akcijų (ypač mazai zinomų įmonių). Investicinio verslo pasaulinei patirčiai yra būdinga tokia tendencija: tik po to, kai akcijas isparduoda dileriai "gatvės" rinkoje, ir yra įrodomas jų patenkinamas paskirstymas, akcijomis leidziama prekiauti birzoje. Galima daryti isvadą, kad neorganizuota (uzbirzinė) rinka ruosia dirvą pilnavertei birzai. Uzbirzinė VP rinka atlieka inkubatoriaus , auginančio įmones, kurių akcijos po kiek laiko atsidurs birzoje, vaidmenį.

Įvairių struktūrinių grandinių, skirtingų intersų buvimas VP rinkoje reikalauja subalansuotumo. Didziausia reiksmę VP rinkoje turi likvidumas. Likvidi rinka charakterizuojama nedideliu skirtumu tarp pardavėjo siūlomos ir pirkėjo norimos kainos, nezymiais sandorių kainų svyravimais. Kuo didesnis yra pardavėjų skaičius ir kuo aukstesnis naujai pasiūlytų VP procentas, tuo didesnis rinkos likvidumas. Nukrypimai nuo sių normų gali sukelti kriminogeninę situaciją, paniką tarp investuotojų.

Norint to isvengti, prekyba VP turi vykti stabiliai, be ryskesnių pokyčių. Todėl VP sfera yra ypač grieztos valstybės kontrolės objektas. Kol VP rinkos valdymo organas - VP valstybinė inspekcija - neįsitikina emitento dokumentų isbaigtumu, teisėtumu, aiskumu, - prekyba VP laikoma įstatymu draudziama. Sie veiksniai yra orientuojami į investuotojų saugumo uztikrinimą.

Reguliuojantiems organams įstatymai dazniausiai suteikia tris funkcijas: registravimą, viesumo uztikrinimą, teisėtvarkos sakoje palaikymą. Licencijų suteikimas ir registravimas, prekiaujančių ir konsultuojančių investuotojus - pagrindinė funkcija. Uzsiregistruoti privalo tiek pati tarpininkaujanti VP birzoje firma, tiek visi jos darbuotojai, turintys reikalų su VP. Yra isaiskinamas kandidato profeionalus pasiruosimas, finansinė padėtis, asmeninių savybių pakankamumas, nustatomi rodikliai, ribojantys VP operacijų rinkas. Atsakomybės iskraipymo, taisyklių operuojant VP pazeidimo atveju, registracijos rezultatai gali būti anuliuoti ir atimta licencija. 1 ir 2 lentelėse pateikiamos atitinkamai pirminės ir antrinės VP rinkos schemas.

1 lentelė

Pirminės VP rinkos mechanizmas (isleidimas ir paskirstymas)

Susiformavus pasiūlai ir paklausai, seka sie etapai:

VP isleidimas ir paskirstymas.

Emitento, institucinio investuotojo, juristų, auditorių sąveika.

Paskirstymo būdai: aukcionai, konkursai, pasirasymai, derybos.

Atsiskaitymas.

Emitentas apmoka institucinio investuotojo, juristų, auditorių paslaugas, suteikia garantijas.

2 lentelė

Antrinės VP rinkos mechanizmas (apyvarta)

VP birza privalo uztikrinti rinkos pastovumą, likvidumą ir reguliavimą, kainų nustatymą. VP birza yra prekybos, profesionalumo, technologijų VP rinkos branduolys. Pasaulio praktikoje įrodyta, kad svarbiausią vietą uzima birzinės rinkos, kurių įtakoje formuojasi VP rinka. Nebirzinės rinkos yra tik pradinė profesionalios birzos formavimosi stadija. 2 ir 3 paveikslai leidzia geriau suprasti profesionalios ir neprofesionalios veiklos skirtumus.

2 pav. Profesionali VP rinka

3 pav. Neprofesionali VP rinka

VP rinkas galima skirstyti ir pagal tokius kriterijus:

pagal naudojamus prekybos technologijos būdus (zr.

pagal atskiras VP rūsių rinkas (pvz., privilegijuotųjų akcijų, depozitinių sertifikatų vienerių metų termino rinkos).

pagal emitentus (akcinių bendrovių VP rinka, valstybinių VP rinka);

pagal terminus (pvz., neterminuotų VP rinka);

pagal teritorinius ir kitus kriterijus.

3.2. VP rinkų klasifikavimas pagal naudojamus prekybos technologijos būdus

Stichinė rinka - jai charakteringa tai, kad sandorių sudarymo taisyklės, reikalavimai VP, dalyviams ir t.t., nėra nustatyti. Prekyba vyksta laisvai, artimai kontaktuoja pirkėjas ir pardavėjas. Informacijos apie sandorius platinimo sistema neegzistuoja.

Paprasta aukcioninė rinka - tai geriausiai pazįstama rinka, kur egzistuoja tik pirkėjai. Nėra pirminės pardavėjų konkurencijos. Yra viesai paskelbiamas nuoseklus pasiūlymų sąrasas. Pirkėjai varzosi tarpusavyje, stengdamiesi įsigyti norimą prekę, o kainos palaipsniui keliamos.

Dviguba aukcijoninė rinka - čia konkuruoja ne tik pirkėjai, bet ir pardavėjai. Si rinka uztikrina VP kursų pastovumą ir rinkos likvidumą.

Dilerinė rinka - tai vieta, kur pardavėjai viesai paskelbia apie siūlomas kainas ir sąlygas pirkti VP. Pirkėjai, kurie sutinka su keliamomis sąlygomis, paskelbia apie savo norus įsigyti VP. Pardavėjai privalo sudaryti sandorius su bet kuriuo asmeniu paskelbtomis kainomis. Tiesioginės konkurencijos tarp pirkėjų ir pardavėjų nėra.

3.3. VP rinkos dalyviai

Bet kurioje pasaulio VP rinkoje pagrindinis dalyvis yra emitentas. Emitentas apibrėziamas kaip rinkos subjektas, norintis pritraukti laisvas investuotovų lėsas, nustatyta tvarka, savo vardu isleisdamas VP. Juo gali būti akcinė bendrovė, investicinė akcinė bendrovė, bankas, valstybė. Emitentas leidzia VP siekdamas sių tikslų:

1) Suformuoti arba padidinti jau suformuotą įstatinį kapitalą.

2)Suformuoti arba padidinti skolintą kapitalą. Lėsos, gautos uz pirminėje VP rinkoję isplatintus vertybinius popierius, naudojamos emitento veiklai vystyti, arba jo skoloms padengti.

Emitentas, isleidęs VP, įgauna sias teises:

teisę dalyvauti akcinės bendrovės valdyme;

teisę į bendrovės turto dalį;

teisę į bendrovės pelno dalį, kuri realizuojama mokant dividendus.

Akcininkai ir investuotojai - tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka turi įsigiję bent vieną kokios nors bendrovės VP.

Klientai - tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi finansų maklerio įmonių (FMĮ) teikiamomis paslaugomis perkant ir parduodant VP birzinėje ir uzbirzinėje rinkoje, yra konsultuojami investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų VP paketą, FMĮ turi atsidarę VP sąskaitas.

Finansų maklerio įmonė - tai bet kokios rūsies specializuota įmonė, gavusi licenciją verstis tarpininkavimo veikla VP rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodama lėsas, atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas, konsultuoja investuotojus, valdo savo klientų VP paketus, atidaro jų VP ir pinigų sąskaitas ir yra atsakinga uz klientų nuosavybės teisės į VP įrodymą. Tarp FMĮ ir klientų turi būti sudarytos rastiskos sutartys pagal VP komisijos patvirtintas taisykles. Taigi, makleris (kitose salyse - brokeris) atlieka tarpininko vaidmenį: jis yra VP rinkos dalyvis ir organizatorius, atsakingas uz teisingą pavedimų vykdymą. Makleris rizikuoja tik tiek, kiek bus atsakingas uz isankstinį kliento VP ir pinigų sąskaitų patikrinimą. Mokestis makleriui dazniausiai yra procentas nuo sandorio apimties, bet gali būti ir fiksuotas mokestis.

Vertybinių popierių birza - specializuota nepelno įmonė, įsteigta dėl VP pasiūlos ir paklausos koncentravimo, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per FMĮ operatyviai sudaryti sandorius, atsizvelgiant į kursą, atspindintį  susiklosčiusią VP rinkos konjunktūrą. Ji formuoja oficialų, einamąjį ir kitus prekybos sąrasus. O tai skatina sąziningą VP prekybą ir uzkerta kelią manipuliavimui kainomis ir kitiems nesąziningiems veiksmams.

Kliringo bankas - institucija, uztikrinanti piniginių atsiskaitymų ir sandorių su VP įvykdymą tarp FMĮ ir bankų.

Investiciniai konsultantai - fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys konsultacines paslaugas VP emitentams.

Instituciniai investuotojai - tai draudimo kompanijos, pensijiniai fondai, labdaros organizacijos - pelno nesiekiančios įmonės. Jie valdo istisus VP paketus, yra stambūs investuotojai, profesionaliai dirbantys VP rinkoje.

Kiekvienoje salyje, tame tarpe ir Lietuvoje, egzistuoja VP rinkos prieziūros ir reguliavimo funkcijas atliekanti valstybinė institucija.

4. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA LIETUVOJE

4.1. Nacionalinės VP birzos (NVPB) įkūrimas ir kiti rinkos dalyviai

Pirmoji birza Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923-1940 m. Kaune veikusi birza prekiavo uzsienio valiuta bei vyriausybės vertybiniais popieriais. Vilniuje vertybinių popierių birza veikė 1926-1936 m. Pokario metais Lietuvos vertybinių popierių rinka nebuvo plėtojama.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., pradėjus vykdyti ekonomikos reformą, paremtą masine privatizacija, labai svarbu buvo paruosti bazę efektyviai struktūrai, kuri suteiktų akcininkams galimybes atlikti sandorius su savo akcijomis. Taigi Vertybinių popierių rinkos atkūrimą Lietuvoje lėmė ekonominės reformos, ypač masinė privatizacija.

1991 m. vasario mėn. Lietuvos Auksčiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstatymą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Sio proceso metu buvo isleistas didelis kiekis vertybinių popierių - daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.

Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centralizuotą vertybinių popierių rinką, kuri leistų nustatyti realią isleistų vertybinių popierių rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Atsizvelgdama į egzistuojančią vertybinių popierių rinką, kurioje nebuvo popierinių vertybinių popierių ir sertifikatų, o vieninteliam akcininko nuosavybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko pazymėjimai, Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti nematerialios vertybinių popierių rinkos modelį.

1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta Nacionalinė vertybinių popierių birza. Steigiamasis akcininkų susirinkimas įvyko 1993 m. balandzio 20 d., kurio metu buvo isrinkta 15 asmenų Birzos Taryba. Birza įregistruota Vertybinių popierių komisijoje 1993 m. geguzės 11 d.

Pirmoji Birzos prekybos sesija įvyko 1993 metų rugsėjo 14 d. Jos metu prekybos sąrase buvo pateikti 19 emitentų 22 vertybiniai popieriai, įregistruota 19 finansų maklerio įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1630,5 Lt.

NVPB modelis, kuris buvo įdiegtas bendradarbiaujant su SBF-Bourse de Paris ir SICOVAM (Prancūzijos depozitoriumu), atitinka tarptautinius standartus ir G30 rekomendacijas.

Sis modelis yra laikomas vienu progresyviausių pasaulyje ir jau veikia Varsuvoje, Prahoje, Kijeve. Prancūzijos vyriausybė ir Prancūzijos birzų bendrovė parėmė ne tik konsultacijomis, bet ir finansiskai - padovanojo kompiuterinę, programinė įrangą.

Kodėl lietuviai pasirinko dematerilizuotus VP? 

Pirmiausia todėl, kad Lietuvoje jau sukurtas mechanizmas ir paruosti specialistai, kurie uztikrina nematerialaus VP rinkos modelio funkcionavimą. Antra- todėl, kad nemateriali VP rinka nereikalauja milziniskų fizinių VP spausdinimo islaidų. Trečia- todėl, kad nematerialūs VP visiskai apsaugoti nuo suklastojimo, padirbinėjimo, jų egzistavimo laikas neribotas. Ketvirta, nematerialių VP negalima pavogti ir parduoti.

Lietuvoje NVPB priziūri valstybinė institucija - Vertybinių popierių komisija, kuri atlieka ir rinkos reguliavimo funkcijas.

Praslinkus vos vieneriems metams, duris atvėrė Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas - specifinės paskirties ne pelno įmonė, VP rinkos subjektams, atliekantiems operacijas su VP, teikianti įvairias paslaugas:

atidaro VP sąskaitas emitentams ir finansų maklerių įmonėms(FMĮ);

uztikrina VP pervedimą, vykdo atsiskaitymus tarp FMĮ ir bankų, remiantis gautais is birzos pranesimais dėlsudarytų sandorių;

garantuoja, kad VP bus pervesti vienu metu su piniginiais atsiskaitymais;

kontroliuoja rinkoje cirkuliuojančių`VP emisijų apimtį;

uztikrina VP apskaitos vientisumą ir saugumą;

kaupia, apdoroja ir teikia informaciją, yra atsakingas uz VP duomenų bazės formavimą VP rinkai.

Trumpai tariant- tai vieta, kur VP pardavėjas legaliai juos parduoda pirkėjui ir kur VP saugomi kaip banke. Siuo atveju Lietuva isnaudojo galimybę įdiegti vieną is perspektyviausių VP apskaitos modelių paruostų ir sukurtų Prancūzijos VP depozitoriumo (SICOVAM) specialistų.

Per pastaruosius penkerius metus Nacionalinė vertybinių popierių birza plėtojosi ir augo kartu su Lietuvos kapitalo rinka. Per sį laikotarpį buvo sukurtas teisinis pagrindas organizuotai, valstybės reguliuojamai, profesionaliai vertybinių popierių rinkai funkcionuoti, isaugo rinkos dalyvių bei jos organizatorių patyrimas. Nuolatinis dėmesys Nacionalinės vertybinių popierių birzos prekybos sistemos tobulinimui ir materialinės- techninės bazės plėtrai leido laiku reaguoti į vykstančius vertybinių popierių rinkos pokyčius.

Sparčiai augo emitentų skaičius Birzos prekybos sąrasuose : nuo 44 - 1993 m. iki 600 1997 m. Tuo pačiu, augant prekybos apimtims, augo ir vertybinių popierių birzos kapitalizacija : nuo 40 mln. litų 1993 m. iki 10 milijardų litų 1997 m. Jeigu per 1993-1996 m. laikotarpį bendra Birzos apyvarta siekė 1088 milijonus litų, tai tik 1997 metų apyvarta jau - 1463 milijonus litų.

Sėkmingai savo veiklą plečia Centrinis VP depozitoriumas. Lietuvos finansų rinkoje vis svarbesnę vietą uzima finansų maklerio įmonės ir sios rinkos profesionalai - finansų makleriai.

Svarbią funkciją Lietuvos VP rinkoje atlieka finansiniai makleriai. Jie - pagrindiniai rinkos dalyviai ir organizatoriai, kuriems suteikiama teisė tarpininkauti perskirstant kapitalą, įkūnytą vertybiniuose popieriuose.

Finansinio maklerio įmonė- Lietuvos Respublikos ar uzsienio juridinių ar ar finansinių asmenų įsteigta bet kokios rūsies specializuota įmonė, vykdanti operacijas su vertybiniais popieriais, gavusi komisijos leidimą.

Makleris - tai finansinio maklerio įmonės savininkas arba įgaliotas asmuo, islaikęs vertybinių popierių komisijos egzaminus arba turintis kitokį sios komisijos pripazintą kvalifikacinį sertifikatą ir atstovaujantis įmonei, perkant ar parduodant vertybinius popierius. Įmonė, norinti gauti leidimą vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais, komisijai turi pateikti:

1. Pareiskimą,

2. Steigimo dokumentus,

3. Banko isduotą pazymą apie sumokėtą valstybinę rinkliavą. 

Įstatymų nustatyta tvarka finansinio maklerio įmonės gali jungtis į asociacijas, kurios koordinuoja sių įmonių veiklą, atstovauja jų interesams ir tobulina vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą.

Finansinio maklerio įmonė atlieka sias funkcijas:

- siūlo vertybinius popierius viesajai apyvartai;

- esant pavedimui, saugo vertybinių popierių paketą;

- konsultuoja vertybinių popierių emisijos ir apyvartos klausimais;

- perka ir parduoda vertybinius popierius ( savo vardu ir uzsakovo lėsomis, savo vardu ir savo lėsomis );

4.2. Prekybos sistema

Nacionalinėje vertybinių popierių birzoje sandoriai gali būti sudaromi centrinėje rinkoje bei tiesiogiai pirkėjui susitariant su pardavėju. Pastarieji sandoriai vadinama tiesioginiais.

Akcijų pirkėjas ir/arba pardavėjas gali dalyvauti birzos prekyboje tik per viesosios apyvartos tarpininką - finansų maklerio įmonę (vienas is galimų maklerio veiklos variantų pateiktas 2 priede) arba komercinio banko specializuotą padalinį, turinčius teisę prekiauti Birzoje.

Pavedimus sudaryti visų rūsių sandoriams viesosios apyvartos tarpininkai gali tiesiogiai is savo darbo vietų kompiuterių tinklo pagalba arba naudotis Birzoje esančiomis darbo vietomis.

4.2.1. Centrinė rinka

Pagrindinė Birzos centrinės rinkos uzduotis yra sudaryti viesosios apyvartos tarpininkams galimybę pateikti viesą pavedimą pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius. Tokiu būdu sudaroma galimybė netiesiogiai susitikti pirkėjui su pardavėju arba viesai paskelbti savo ketinimą pirkti arba parduoti vertybinius popierius.

Nacionalinėje vertybinių popierių birzoje centrinėje rinkoje sandorių akcijomis sudarymui naudojamos dvi prekybos rūsys - prekyba fiksuota kaina ir nepertraukiama prekyba.

4.2.1.1. Prekyba akcijomis fiksuota kaina

Prekybos fiksuota kaina pagrindinis bruozas yra tai, kad visi sandoriai vienos prekybos sesijos metu sudaromi vienu kursu. Si prekybos centrinėje rinkoje rūsis taikoma visoms akcijoms, esančioms Einamojo prekybos sąraso B grupėje, o taip pat ir akcijoms esančioms kituose sąrasuose, jei joms panaikintos kainos kitimo ribos.

Iki nustatyto laiko visi viesosios apyvartos tarpininkai gali pateikti pavedimus pirkti ir/arba parduoti akcijas o taip pat juos koreguoti bei anuliuoti. Pateikdami pavedimus viesosios apyvartos tarpininkai gali susipazinti su visų viesosios apyvartos tarpininkų pateiktais pavedimais. Nustatytu laiku pavedimų pateikimas nutraukiamas. Nuo sio momento pavedimų koregavimas bei jų anuliavimas neleidziamas. Pabaigus pavedimų priėmimą, kiekvienai akcijų emisijai, kuriai gauti pavedimai nustatomas rinkos kursas. Visi prekybos sesijai gauti pavedimai turi vienodą įtaką kurso nustatymui. Nustatant rinkos kursą laikoma, kad pirkėjas visuomet sutinka mokėti maziau, o pardavėjas - visuomet sutinka parduoti brangiau, nei jie nurodė pavedime. Pagrindinis kurso nustatymo kriterijus - maksimalus galimų nupirkti (tuo pačiu ir parduoti) akcijų skaičius. Einamojo prekybos sąraso B grupės akcijoms gali būti taikomos 20% kurso kitimo ribos. Tai reiskia, kad kursas vienos prekybos sesijos metu negali pakilti arba nukristi daugiau kaip 20% nuo paskutinio kurso. Jei akcijų kursas nustatytas kurso kitimo ribose, sudarant sandorius pirmiausia tenkinami pavedimai pirkti aukstesne ir parduoti zemesne kaina nei nustatytas kursas. Pavedimai nustatytu kursu tenkinami proporcingai.

Nustačius akcijų kursą, priimami papildomi pavedimai. Papildomi pavedimai priimami tik nustatytu kursu, o jei jis nenustatytas - Birzos skelbtu kursu nepriklausomai nuo rinkos disbalanso krypties. Papildomi pavedimi vykdomi laikantis laiko prioriteto.

4.2.1.2. Nepertraukiama prekyba

Nepertraukiamos prekybos būdu prekiaujama visomis Oficialaus sąraso ir Einamojo sąraso A grupės akcijomis, jei joms nepanaikintos kainos kitimo ribos.

Nepertraukiamos prekybos pagrindinis bruozas yra tai, kad prekybos sistema, gavusi naują pavedimą, is karto patikrina ar yra kita atitinkanti sandorio salis tarp anksčiau gautų pavedimų. Jei tokia sandorio salis randama - pavedimas vykdomas is karto, jei ne - pavedimas įrasomas tarp laukiančių. Apie įvykdytą pavedimą ir įregistruotą sandorį nedelsiant informuojami visi viesosios apyvartos tarpininkai, dalyvaujantys prekyboje.

Pavedimai vykdomi laikantis kainos ir laiko prioriteto. Tai reiskia, kad pirmiausia vykdomi pavedimai pirkti auksčiausia ir parduoti zemiausia kainomis. Jei yra keletas vienos rūsies pavedimų vienodomis kainomis, pirmiausia vykdomas anksčiausiai gautas pavedimas.

Pavedimai gali būti vykdomi pilnai arba dalinai. Dalinai įvykdytas pavedimas neįvykdyta dalimi lieka prekybos sistemoje laukimo rezime iki jo pilno įvykdymo. Viesosios apyvartos tarpininkai neįvykdytus ir dalinai įvykdytus (jų neįvykdytą dalį) gali koreguoti arba anuliuoti.

Prekyba pradedama - kaupiant viesosios apyvartos tarpininkų pateikiamus pavedimus. Nustatytu laiku pavedimų pateikimas nutraukiamas ir visoms akcijoms, kurioms pateikti pavedimai, nustatomas akcijų prekybos sesijos atidarymo kursas. Akcijų prekybos sesijos atidarymo kursas negali skirtis daugiau kaip 10% nuo paskutinės nustatytos vidutinės rinkos kainos. Nustačius atidarymo kursą, nustatytu kursu priimami papildomi pavedimai. Jei kursas nenustatytas, papildomi pavedimai nepriimami. Pavedimai prekybos sesijos atidarymui bei papildomi pavedimai pateikiami ir akcijų kursas nustatomas tokiu pat kaip ir prekybos fiksuota kaina būdu.

Pasibaigus papildomų pavedimų priėmimui, pradedama nepertraukiama prekyba. Likę neįvykdyti arba dalinai neįvykdyti, prekybos sesijos atidarymui pateikti pavedimai, o taip pat ir papildomi pavedimai, nepertraukiamoje prekyboje nedalyvauja.

Nepertraukiamos prekybos metu akcijų kursas negali skirtis daugiau kaip 5% nuo akcijų prekybos sesijos atidarymo kurso. Jeigu prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kaina nenustatyta, nepertraukiamos prekybos sesijos metu akcijų kaina negali skirtis daugiau kaip 5% nuo paskutinės paskaičiuotos vidutinės akcijų kainos.

Prekybos sesija pabaigoje paskaičiuojama vidutinė kiekvienos emisijos akcijų kaina, nuo kurios vėlesnėse prekybos sesijose bus skaičiuojamos kainos kitimo ribos.

4.2.2. Prekyba skolos vertybiniais popieriais

Siuo metu prekyboje dalyvauja tik Vyriausybės vertybiniai popieriai.

Pateikdami pavedimus, viesosios apyvartos tarpininkai gali nurodyti minimalų vertybinių popierių kiekį, kurį sutinka pirkti arba parduoti.

Prekyba vykdoma dviem ciklais. Po pirmojo prekybos ciklo pagal gautus pavedimus birza sudaro sandorius. Neįvykdyti arba dalinai įvykdyti pavedimai (neįvykdyta dalimi) dalyvauja antrajame cikle. Neįvykdyti ir įvykdyti pavedimai gali būti anuliuojami. Sudaryti sandoriai neatsaukiami.

Sudarant sandorius vadovaujamasi kainos prioriteto principu. Jei ta pačia kaina parduodama maziau Vyriausybės vertybinių popierių, nei perkama ir atvirksčiai, jei perkama Vyriausybės vertybinių popierių maziau nei parduodama, tokie pavedimai vykdomi proporcingai jų dydziui. Sandorio kaina priimama to sandorio pirkimo pavedimo kaina.

4.2.3. Tiesioginiai sandoriai

Pagrindinė tiesioginių sandorių uzduotis yra suteikti pirkėjui galimybę sudaryti sandorį su jam is anksto zinomu pardavėju. Jei pirkėjas arba pardavėjas savarankiskai neranda antrosios sandorio salies, Birza savo informacinės sistemos pagalba sudaro galimybę viesai paskelbti ketinimą pirkti arba parduoti akcijų paketą tiesiogiai derantis dėl pardavimo sąlygų.

Tiesioginio sandorio dydziui apribojimai netaikomi. Jei tiesioginį sandorį sudaro viesosios apyvartos tarpininkas su savo klientu, taikomas apribojimas sandorio akcijos kainai. Tokiu sandoriu akcijų kaina negali skirtis daugiau kaip 35% nuo paskutinės vidutinės kainos arba paskutinio įregistruoto kurso. Kainos bei dydzio apribojimai sandoriams Vyriausybės vertybiniais popieriais netaikomi.

Sandorio salims sutarus sandoriai gali būti atsaukiami. Jei tiesioginis sandoris atsaukiamas iki prekybos sesijos, kurioje jis įregistruotas pabaigos, jis neregistruojamas ir prekybos sesijos rezultatuose neskelbiamas. Jei tiesioginis sandoris atsaukiamas iki atsiskaitymo dienos, Birza apie tai paskelbia viesai. Atsiskaitymo dieną, o taip pat po jos tiesioginis sandoris neatsaukiamas.

4.2.4. Atsiskaitymai

Atsiskaitymai pinigais uz sandorius sudarytus centrinėje rinkoje vykdomi per Kliringo banką. Kliringo banko funkcijas atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų centras. Atsikaitymai uz tiesioginius sandorius gali būti vykdomi per Kliringo banką, o taip pat, sandorio salims tarpusavyje susitarus, tiesiogiai.

Atsiskaitymai uz centrinės rinkos sandorius vykdomi pagal suvestines pozicijas. Viesosios apyvartos tarpininkams suvestinės pozicijos skaičiuojamos atskirai pagal kiekvieną atsiskaitymo ciklą. Uz sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje akcijomis, atsiskaitoma T+3 dieną, laikant, kad sandorio sudarymo diena yra T. Uz sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje Vyriausybės vertybiniais popieriais - atsiskaitoma T+1 dieną.

Jei viesosios apyvartos tarpininkas negali pateikti vertybinių popierių atsiskaityti uz centrinės rinkos sandorius, jam suteikiama teisė per tris artimiausias prekybos sesijas juos surasti. Jei tai padaryti nepavyksta, Birza organizuoja specialų aukcioną. Nepavykus nupirkti ir tokiu būdu - vertybinių popierių pritrūkęs viesosios apyvartos tarpininkas privalo nukentėjusiai sandorio saliai sumokėti kompensaciją.

Jei viesosios apyvartos tarpininkas nesukaupia pakankamo pinigų kiekio Kliringo banke centrinės rinkos sandoriams apmokėti, birza sandorius apmoka Garantinio fondo lėsomis, o nuosavybės teisė uz tokiu būdu apmokėtus vertybinius popierius pereina Garantiniam fondui.

Garantinio fondo pagrindinis tikslas sudaryti sąlygas, kad Birzoje sudaryti sandoriai būtų vykdomi pilnai. Garantinis fondas susideda is visų Birzoje turinčių teisę prekiauti viesosios apyvartos tarpininkų įnasų. Garantinis fondas draudzia tik centrinėje rinkoje sudarytus sandorius.

Atsiskaitymų ciklas uz tiesioginiais sandoriais įsigytus vertybinius popierius gali būti nuo T+1 iki T+5 dienos, o jeigu sandorį sudaro du vieno viesosios apyvartos tarpininko klientai, atsiskaitymai gali įvykti ir sandorio sudarymo dieną. Uz kiekvieną tiesioginį sandorį atsiskaitoma atskirai. Jei sudarant tiesioginį sandorį sandorio salims atstovaujantys viesosios apyvartos tarpininkai numatė, kad atsiskaitymai vyks per Kliringo banką, ne vėliau kaip nurodytą atsiskaitymo dieną jie privalo sukaupti atitinkamą pinigų kiekį kliringo banke. Jei sudarant tiesioginį sandorį buvo numatyta, kad sandorio salys atsiskaitys tiesiogiai, viesosios apyvartos tarpininkai atstovavę sandorio salims privalo ne vėliau atsiskaitymo dienos pristatyti birzai rasytinį patvirtinimą apie atsiskaitymus.

Nesukaupus pakankamo pinigų kiekio Kliringo banke atsiskaityti uz tiesioginius sandorius arba nepristačius rasytinio patvirtinimo apie atsiskaitymus tiesioginio sandorio vykdymas sustabdomas.

4.3. Vertybinių popierių registracija

Vertybiniai popieriai registruojami Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje.

Emitentas, nusprendęs isleisti vertybinį popierių, privalo pateikti komisijai paraiską, kurioje nurodyti sie dokumentai:

1. Emitento pavadinimas ir buveinės adresas.

2. Informacija apie isleidziamų vertybinių popierių klases, rūsis , emisines kainas.

3. Numatomas vertybinių popierių platinimo būdas.

Pagrindinė informacija apie emitentą ir jo siūlomus vertybinius popierius pateikiama prospekte. Kiekvienam potencialiam investitoriui turi būti suteikta galimybė susipazinti su prospektu.

Prospekte turi būti nurodoma:

- emitento pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis;

- emitento stebėtojų tarybos, valdybos narių vardai, pavardės, mokslo cenzas, laipsnis, profesija;

- informacija apie emitento įstatinio kapitalo dydį, nekilnojamo turto sudėtį ir jo balansinę vertę, akcijų skaičių pagal rūsis ir klases;

- nepriklausomų auditorių patvirtinta informacija apie emitento paskutiniųjų vienerių veiklos metų finansinius rezultatus, akcininkam paskirtus dividendus;

- informacija apie lėsų, kurios bus gautos isplatinus  vertybinius popierius, naudojimą ir ekonominį pagrindimą;

- rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla;

- isleidziamų vertybinių popierių skaičiavimas, nominali vertė, emisinė kaina;

- vertybinių popierių platinimo terminas;

- informacija apie ankstesnes vertybinių popierių islaidas.

Prospekto pradzioje isdėstytos dokumentų santraukos, supazindinančios investitorius su emisine informacija apie emitentą ir jo vertybinių popierių veikla. Jei vertybinis popierius numatoma platinti ne viesai, tai pateikiamas supaprastintas prospekto variantas.

Komisija privalo isnagrinėti pateiktą paraiską bei prospekto ( memorandumo ) duomenis ir per 30 dienų nuo paraiskos pateikimo duoti atsakymą. Emitentas Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka atsako uz prospekte pateiktų duomenų teisingumą.

4.4. Vertybinių popierių kotiravimas

Kotiravimas - tai kainų, kuriomis vykdomi birzos sandoriai, fiksavimas ir viesas skelbimas. Kotiravimo biuras, isnagrinėjęs paskutinės prekybos sesijos rezultatus, pateikia juos akcijų pardavėjams ir pirkėjams birzos prekybos dieną specialiame biuletenyje. Biuletenio pavyzdys pateiktas 1 priede, kur lentelės duomenys rodo, kad " A " vertybinių popierių " n " dieną buvo parduota 200 vnt. Palyginus su praėjusios sesijos rezultatais ( oficialiu kursu ), akcijų " A " kaina pakilo 2 lt.

Birzos ima is įmonių, kurių akcijos uzregistruotos, kotiravimo mokestį.

Kaip vykdoma kotiruotė ( tai yra parinkimas optimaliausios  tiek pirkimo, tiek pardavimo kainos ) galima pailiustruoti siuo pavyzdziu.

Vertybinių popierių birza kiekvieną dieną gauna is klientu pasiūlymų, kuriuose nurodoma maksimali pirkimo kaina (pavyzdziui, 25 akcijos po 150 lt., 22 akcijos po 151 lt., 19 akcijų po 152 lt., 13 akcijų po 153 lt., 7 akcijos po 154 lt.). Tuo pačiu metu keli klientai pateikia birzai pasiūlymus parduoti vertybinius popierius, nurodydami pardavimo kainą (pavyzdziui, 8 akcijos po 150 lt., 13 akcijų po 151 lt.,16 akcijų po 152 lt., 20 akcijų po 153 lt.,23 akcijos po 154 lt.). Turint sią informaciją sudaroma paklausos - pasiūlos suvestinė.

Birzos tikslas - nustatyti optimaliausią akcijos kainą, kad birzos prekybos dieną įvyktų kuo daugiau sandėrių, tai yra būtų patenkinta didzioji dauguma pirkėjų ir pardavėjų. Naudojant sį principą suvedama akumuliuota paklausa ir pasiūla. Todėl pirkėjai, norintys nusipirkti akcijų po 154 lt., geriau jas nusipirks po 153 lt. ( tuomet akumuliuota paklausa 7 +13 = 20 ). Taip pat parduodantys po 150 lt., noriai parduos akcijas po 151 lt. ( akumuliuota pasiūla 8 + 13 = 21 ). Tokiu būdu apskaičiuojama akumuliuota paklausa ir pasiūla kiekvienai kainai. Toliau parenkama optimaliausia kaina. Siuo atveju bus 152 lt., tuomet bus įvykdyti 29 sandėriai. (Lieka 10 akcijų ). Bet kuriuo kitu atveju, pavyzdziui, parinkus kainą 153 lt., įvyktų 20 sandėrių (lieka 29 akcijos neparduotos ).

Taigi, standartinis kotiravimas isaiskina auksčiausią pirkimo kainą ir zemiausią- pardavimo.

4.4.1. Kotiravimo metodai

1. Kotiravimas saukiant. - Sio metodo esmė ta, kad susirenka birzos bendrovių atstovai, kurie balsu sako pasiūlas ir paklausas, uzrasytas knygutėse, tol, kol nusistovi pusiausvyra. Siekdami isvengti nesusipratimų tame surmulyje, jie savo zodzius palydi rankos ir pirstų zenklais, kurie reiskia,  ko jie nori, kiek akcijų ima ar paduoda. Vienas birzos bendrovių atstovas, vadinamas kotiruotoju, uzraso is eilės kursus, apie kuriuos sukasi diskusija, ir jų nenutriaa tol, kol nusistovi pusiausvyros kursas. Tas kursas pabraukiamas ir tampa kotiravimo kursu.

Seansas tęsiasi, įvertinami nauji uzsakymai, kurie gali būti gauti po pirmojo kurso kotiravimo ir, savaime suprantama, įvertinami tie uzsakymai, kurie įvykdyti, nes neatitiko nurodyto kurso.

Kotiravimas saukiant taikomas visoms vertybėms, o labiausiai - " einančioms " obligacijoms.

Sis metodas plačiausiai vartojamas Paryziaus rinkoje, nes ji yra sulėtinta rinka. Tačiau tais atvejais, kai uzplūsta uzsakymai ir issibalansuoja rinka, tiesiogiai susitarti visiems saukiant darosi nebeįmanoma. Be to, labai sunku susitarti, jei rinka labai maza. Tokiais atvejais tenka vartoti vieną is dviejų, beje, panasių procedūrų, kurios leidzia ramiai isnarplioti pateiktų uzsakymų pynę: kotiruojant per kartoteką ar per dėzutę.

2. Kotiravimas per kartoteką. Kiekvienai vertybei "kartotekoje" sukaupiami visi uzsakymai toje birzos bendrovėje, kuri yra tos vertybės "specialistė".

Kiekviena birzos bendrovė nori, kad jai būtų patikėta misija kotiruoti tam tikrų bendrovių akcijas ar obligacijas ir kiekvieną dieną nustatyti kursą.

3. Kotiravimas per dėzutę. Si procedūra tokia pat kaip ir kotiruojant per kartoteką, bet visus uzsakymus centralizuotai tvarko pati birzų bendrovė. Tai isimtinis kotiravimo būdas, taikomas tik tada, kai kurios nors vertybės rinkoje atsiranda ypatingų sunkumų.

4.5.. Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių birzos valdymas

Birzos valdymo sistemą sudaro jos renkami organai:

- Birzos akcininkų susirinkimas,

- Birzos taryba,

- Birzos valdyba.

Auksčiausias Birzos valdymo organas yra Birzos akcininkų susirinkimas, kuris vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas tvirtina, papildo Birzos įstatus, renka Birzos tarybos narius, Revizinės komisijos narius, Birzos arbitrazą, taip pat tvirtina maklerių etikos taisykles, nustato baudų koeficiantus uz prekybos ar etikos taisyklių pazeidimus. Be to, turi teisę reorganizuoti ar likviduoti Birzą.

Birzos taryba yra kolegialus organas, atliekantis Birzos veiklos stebėjimo, analizės ir kontrolės funkcijas laikotarpiais tarp akcininkų susirinkimų. Birzos taryba sudaroma is 15 narių metų laikotarpiui. Birzos tarybos nariai privalo saugoti slaptą informaciją, kuri jiems tapo prieinama, vykdant savo tarnybines pareigas.

Birzos valdyba - taip pat kolegialus organas, kuris vadovauja bendrai Birzos ūkinei - komercinei veiklai ir tvarko jos reikalus tarp akcininkų susirinkimų. Birzos valdyba sudaroma is narių 3 metų laikotarpiui. Birzos valdybos nariai solidariai atsako uz bendrovei padarytus nuostolius.

Birzos Tarybos ir Valdybos nariai negali būti kitos vertybinių popierių birzos steigėjais, valdybos ar tarybos nariais.

Birzos valdyba samdo administraciją atlikti vykdomąsias funkcijas. Su administracijos generaliniu direktoriumi sudaroma darbo sutartis, pagal kurią direktorius gali disponuoti Birzos turtu ir piniginėmis lėsomis pagal Valdybos patvirtintą sąmatą, teikti pasiūlymus dėl administracijos sudėties, atstovauti birzai, sudarant sutartis, tvarkyti akcijų registracijos knygą.

Birzos akcininkų susirinkimas renka Revizinę komisiją, kuri tikrina Birzos finansinės apskaitos dokumentus, metinį balansą, Birzos steigimo sąmatą. Revizijos vykdomos ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Birzos akcininkų susirinkimas taip pat isrenka arbitrazą, kuris teikia juridinio pobūdzio kosultacijas ir sprendzia su vertybinių popierių prekyba susijusius ginčus.

Vertybinių popierių Birzos valdymo struktūra yra  pateikta 3 priede.

5. ISVADOS

Siame darbe stengiausi trumpai aptarti vertybinių popierių rinkos bendruosius bruozus ir ypatumus. Vertybinių popierių rinkos tema yra labai plati ir turtinga savo informacija. Apibendrinant, galima pridurti, kad vertybinių popierių rinka - tai be galo sudėtingas, detalizuotas ir specifinis mechanizmas, atsiradęs dėl smarkios prekybinių santykių formavimosi dinamikos.

Vertybinių popierių rinkos atsiradimas Lietuvoje byloja apie ryskų ekonomikos postūmį į priekį. Galime dziaugtis mūsų modernia vertybinių popierių birza. Tai viena geriausiai funkcionuojančių organizacijų salyje siuo metu. Tikėtina, kad vertybinių popierių rinka padės subalansuoti Lietuvos ekonomiką ir apsaugos valstybės piliečius nuo finansinių tragedijų. 

LITERATŪRA

1. Brazauskas A. Fondų birzos: oficialioji ir sesėlinė pusės // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.68.-P.11.

2. Brazauskas A. Pagrindinės losimo taisyklės emitentams // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.78.-P.8.

3. Budzinauskas S. Lietuvos Centrinio depozitoriumo vieta VP rinkoje // Reapublika.-1994.12.09.

4. Busila R. Vertybinių popierių rinka pasipildė obligacijomis // Respublika.-1994.11.25.

5. Defosse G., Balley P. Vertybinių popierių birza.- K., 1994.

6. Gaidienė Z. Finansų valdymas.-K.,1995.- 112p.

7. Keleras A. Lietuvos Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas // Respublika.-1994.12.09.

8. Niaura A. Birzoje dirbantis makleris - jūsų makleris // Respublika.-1994.12.23.

9. Racevičius S. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, emitentas yra pagrindinis vertybinių popierių rinkos dalyvis //Lietuvos rytas.-1994.-Nr.68.-P.11.

10. Vilkelis E. Vertybinių popierių birza - rinkos ekonomikos sudedamoji dalis // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.48.-P.10.

11. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birza

https://www.nse.lt

12. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas

https://www.csdl.lt

PRIEDAI

priedas

Biuletenio lentelė

2 priedas

Maklerio veiklos algoritmo pavyzdys

3 priedas

Lietuvos Vertybinių Popierių Birzos valdymo struktūra