Vegetacinė nervų sistema (VNS)

Konspektavo Miglė Uptaitė

Vegetacinė nervų sistema (VNS)

Bendrybės

VNS sąlygiskai dalijama į dvi dalis:

somatinę - įnervuoja skersaruozius raumenis ir valdo valingą, aktyvų judėjimą;

vegetacinę - įnervuoja visus vidaus organus. Valdo lygiųjų raumenų judesius, liaukų sekreciją, visų organų veiklą ir tokias gyvybines funkcijas, kaip mityba, kvėpavimas, isskyrimas, dauginimasis, skysčių apytaka, audinių trofika ir kt.

Svarbesnieji morfologiniai sių nervų sistemos dalių skirtumai: 14314k1013o

Somatiniai nervai is galvos smegenų ir nugaros smegenų iseina vienodais tarpais. Vegetaciniai nervai prasideda tik kai kuriose centrinės nervų sistemos dalyse.

Skirtingas rysio su dirbančiu organu pobūdis. Somatinių nervų efektorinės skaidulos is motorinių branduolių eina į skersaruozius raumenis niekur nenutrūkdamos. Vegetacinės skaidulos isėjusios is branduolių, įnervuojamo organo nepasiekia, nes pakelyje visada pasibaigia kitų neuronų vegetaciniuose mazguose, kurie yra salia organų, ar jų viduje. Is tų vegetacinių mazgų prasideda antrųjų neuronų ataugos, kurios įnervuoja atitinkamą organą (Taigi eferentinis kelias nuo vegetacinio branduolio iki organo sudarytas is 2 neuronų grandinės). Tos skaidulos, kurios prasideda branduolyje ir eina iki mazgo - preganglinės. Skaidulos, kurios prasideda vegetaciniame mazge ir nueina į organą - postganglinės. Preganglinės skaidulos yra mielininės, postganglinės - bemielininės.

Somatiniai nervai įnervuoja tik tą kūno segmentą, kuris yra giminingas smegenų segmentui. Vegetacinėje sistemoje aiskaus segmentiskumo nėra. Vienų branduolių vegetacinės skaidulos isplinta ribotoje vietoje, kitų plinta į įvairius organus.

VNS turi centrinę ir periferinę dalis.

Jos centrinėje dalyje skiriami zemesnieji centrai (vegetaciniai branduoliai), is kurių prasideda vegetacinės skaidulos į periferiją ir aukstesnieji centrai.

Zemesniųjų centrų yra 4 dalys:

Mezencefalinė dalis - nucleus oculomotorius accessorius vidurinėse smegenyse;

Stormeninė dalis - nucleus salivatorius superior tilte, nucleus salivatorius inferior et nucleus dorsalis n.vagi pailgosiose smegenyse;

Torakolumbalinė dalis - nucleus intermediolateralis nugaros smegenų C_VIII, Th_I-L_III segementuose;

Sakralinė dalis - nucleus intermediolateralis nugaros smegenų S_II-S_IV segmentuose.

Aukstesnieji vegetaciniai centrai yra:

smegenėlėse;

pagumburyje;

limbinėje sistemoje.

VNS periferinę dalį sudaro mazgai, rezginiai ir nervai, sudaryti is vegetacinių neuronų, issidėstę įvairiose vietose ir gali būti suskirstyt į siuos mazgus:

Simpatinio kamieno mazgus, ganglia trunci sympathici - sudaro mazgų grandinę palei stuburo sonus. Pirmos eilės mazgai;

Tarpinius mazgus, ganglia intermedia - yra tarp simpatinio kamieno ir organų. Antros eilės mazgai.;

Galinius mazgus, ganglia terminalia - tai mazgai, esantys greta inervuojamųjų organų ir pačiuose organuose. Trečios eilės mazgai.

Į mazgus ateina preganglinės skaidulos is vegetacinių branduolių ir čia persijungia į postganglines skaidulas. Tačiau ne visos. Kai kurios preganglinės skaidulos praeina tranzitu I ir II eilės mazgus, o į postganglines persijungia tik III eilės mazguose. Todėl is I ir II eilės mazgų iseinančių skaidulų tarpe yra ir postganglinių ir preganglinių skaidulų.

Preganglinės skaidulos mazguose suskyla į sakas, kurios pasibaigia ant keliolikos postganglinių neuronų. Dėl to iseinančių is mazgo postganglinių skaidulų yra visada daugiau negu į mazgą ateinančių.

Is mazgo isėjusios skaidulos daznai sudaro vegetacinius rezginius, kurie kraujagyslių sienomis plinta į organus. Be to, vegetacinės skaidulos į organus gali ateiti periferinių somatinių nervų sudėtyje, arba rečiau su savarankiskais vegetaciniai nervais.

Dėl skirtingo poveikio VNS suskirstyta į simpatinę ir parasimpatinę dalis. Simpatinė NS sustiprina ir suaktyvina tuos procesus, kurie būtini organizmo apsaugai patekus jam į pavojingą situaciją:

padidina skersaruozių raumenų darbingumą;

suaktyvina sirdies veiklą;

padidina kraujospūdį;

isplečia sirdies ir skersaruozių raumenų kraujagysles, bronchus, vyzdzius;

sustiprina juntamųjų organų jautrumą;

isskiria daugiau gliukozės į kraują ir kt.

Taigi simpatinė NS mobilizuoja visus organizmo resursus ir slopina visas tas funkcijas, kurios įtempimo būsenoje nereikalingos.

O parasimpatinė NS aktyvina anabolinius procesus:

o         energijos ir maisto medziagų kaupimąsi organizme;

o         sulėtina sirdies veiklą;

o         sumazina skersaruozių raumenų tonusą;

o         suzadina virskinimo sulčių sekreciją;

o         isplečia kraujagysles virskinimo ir ekskrecijos organuose.

Simpatinės ir parasimpatinės skaidulos organizme pasiskirsčiusios nevienodai. Yra organų, kurie inervaciją is abiejų sistemų gauna vienodai. O pvz., vien tik simpatinės skaidulos įnervuoja prakaito liaukas, bluznį, antinksčius ir kt. Abiejų sistemų skaidulos įnervuoja sirdies ir kraujagyslių, virskinimo sistemų organus ir kt.

Simpatinė NS

        Simpatinės NS centrinei daliai priklauso tarpinis lateralinis branduolys, nucleus intermediolateralis (sudaro nugaros smegenų lateralinius ragus C_VIII-Th_I-L_III segmentuose).

        Is tų branduolių prasideda preganglinės simpatinės skaidulos, kurios is nugaros smegenų iseina per C_VIII-Th_I-L_III segmentų priekines sakneles.

        Ties priekinių ir uzpakalinių saknelių susijungimo vieta preganglinės skaidulos atsiskiria nuo nugarinių nervų ir sudaro baltąsias jungiamąsias sakas, rami communicantes albi.

        Jos nueina į krūtinius simpatinio kamieno mazgus, ganglia trunci symphatici.

        Ganglia trunci symphatici issidėstę isilgai stuburo sonų ir sujungti tarpmazginėmis sakomis, rami interganglionares, į simpatinį kamieną, truncus sympathicus.

        Truncus sympathicus skirstomas į kaklinę, krūtininę, juosmeninę ir kryzminę dalis.

Kaklinė dalis - yra ant giliųjų kaklo raumenų, uzpakalyje miego arterijų ir tęsiasi nuo kaukolėspamato iki I sonkaulio kaklo. Ji sudaryta is tokių mazgų:

Virsutinis kaklo mazgas, ganglion cervicale superius - tai stambiausias kaklinės dalies mazgas. Jis yra I-II kaklo slankstelių aukstyje, uzpakalyje vidinės miego arterijos, greta klajoklio nervo;

Vidurinis kaklo mazgas, ganglion cervicale medium - yra VI slankstelio aukstyje;

Apatinis kaklo mazgas, ganglion cervicale inferius - yra uzpakalyje paraktinės arterijos, ties slankstelinės arterijos pradzia. Daznai sis mazgas suauga su virsutiniu krūtininiu mazgu ir susidaro zvaigzdinis mazgas, ganglion cervicothoracicum, s. ganglion stellatum.

Į kaklo mazgus preganglinės skaidulos ateina is nugaros smegenų virsutininių krūtininių segmentų. Is pradzių jos įeina į atitinkamus krūtinės mazgus ir to po rami interganglionare sudėtyje pasiekia kaklo mazgus, kuriuose persijungia į postganglines skaidulas.

Rami interganglionares, jungiančios apatinį ir vidurinį kaklo mazgus, suskilusios į 2 pluostelius apglėbia paraktinę arteriją ir sudaro paraktinę kilpą, ansa subclavia.

Is kaklo mazgų iseina turinčios daugiausiai postganglinių skaidulų sakos į galvos, kaklo ir kai kuriuos krūtinės ląstos organus.

Pilkosios jungiamosios sakos, rami communicantes grisei - prasideda is visų kaklo mazgų, nueina į artimiausius nugarinius nervus ir eidamos kartu su jais pasiekia nugarinių nervų įnervuojamas sritis.

Vidinis miego nervas, n.caroticus internus - iseina is virsutinio kaklo mazgo ir sudaro vidinės miego arterijos rezginį, plexus caroticus internus, bendravardės arterijos sienos pavirsiuje.

Nuo sio rezginio atsiskiria nn.caroticotympanici, taip pat foramen lacerum srityje atsiskiria gilusis uolos nervas, n.petrosus profundus, kuris susijungia su n.petrosus major ir sudaro sparninio kanalo nervą, n.canalis pterygoidei.

Kaukolės viduje vidinės miego arterijos rezginio skaidulos nusitęsia arterijų sakomis į visas sritis, kurias maitina vidinės miego arterijos baseinas.

Isorinis miego nervas, n.caroticus externus - iseina is virsutinio kaklo mazgo ir sudaro isorinės miego arterijos rezginį, plexus caroticus axternus, kuris bendravardės arterijos ir jos sakų sienomis pasiekia visus organus, maitinamus sio baseino.

Gerklų ryklinės sakos, rami laryngopharyngei - atskyla juo kaklinės simpatinio kamieno dalies. Dalis sakų kartu su n.laryngeus superior (klajoklio nervo saka) nueina į gerklas, o kitos įsijungia į plexus pharyngeus.

Slankstelinis nervas, n.vertebralis - iseina is apatinio kaklo mazgo ir slankstelinės arterijos pavirsiuje sudaro plexus vertebralis, kuris bendravardės arterijos ir jos sakų sienomis pasiekia visus organus, maitinamus sio baseino.

Paraktinis rezginys, plexus subclavius - sudaro sakos is apatinio kaklo ir virsutinio krūtinės mazgų. Sio rezginio skaidulos pasklinda paraktinės arterijos baseino srityse, virsutinėse galūnėse.

Virsutinis, vidurinis ir apatinis kakliniai sirdies nervai, nn.cardiaci cervicales superior, medius et inferior - prasideda is atitinkamų kaklo mazgų ir nueina į sirdį.

Simpatinio kamieno krūtininė dalis sudaryta is 10-12 simpatinio kamieno mazgų, sujungtų rami interganglionares. Jie yra ant sonkaulių galvų vidinio pavirsiaus, uzdengti pasieninės krūtinplėvės. Į krūtinės mazgus is atitinkamų krūtininių nervų ateina baltosios jungiamosios sakos, rami communicantes albi, sudarytos is preganglinių skaidulų.

Is krūtinės simpatinių mazgų iseinančios sakos įnervuoja krūtinės ląstos ir pilvo ertmės organus:

Pilkosios jungiamosios sakos, rami communicantes grisei - iseina is kiekvieno krūtinės mazgo į artimiausią nugarinį nervą.

Krūtininiai sirdies nervai, nn.cardiaci thoracici - prasideda virsutiniuose krūtinės mazguose ir nueina į sirdį.

Plautinės sakos, rami pulmonales - sudaro plaučių rezginį, plexus pulmonalis, apie bronchus.

Aortinės sakos, rami aortici - iseina is visų krūtinės mazgų su sudaro krūtinės aortos rezginį, plexus aorticus thoracicus. Krūtininės aortos sakomis simpatinės skaidulos isplinta į visus krūtinės ląstos organus.

Didysis vidurių nervas, n.splanchnicus major - prasideda atskiromis saknelėmis (is 6, 7, 8, 9 krūtinės simpatinių mazgų), leidziasi krūtinės slankstelių kūnų soniniais pavirsiais ir ties 9 krūtinės slanksteliu susijungia į bendrą kamieną, kuris leidziasi pries stuburą, perveria diafragmą ties stuburu ir įeina į pilvo ertmę.

Mazasis vidurių nervas, n.splanchnicus minor - prasideda is simpatinio kamieno 10, 11 krūtinės mazgų ir leidziasi lateraliau didziojo vidurių nervo.

Didysis vidurių ir mazasis vidurių nervai, praėję diafragmą, pilvo ertmėje pasibaigia plexus celiacus srityje.

Simpatinio kamieno juosmeninę dalį sudaro 4-5 mazgai. Jie yra juosmens slankstelių kūnų priekinių pavirsių pakrasčiuose ir jungiasi per rami interganglionares. Taip pat juos jungia ir skersiniai nerviniai pluostai. Į virsutinius 3 mazgus is atitinkamų juosmeninių nervų ateina rami communicantes albi. Is kiekvieno mazgo į artimiausią nugarinį nervą atskyla rami communicantes grisei. Is mazgų iseina daug smulkių sakų į pilvo ertmės vegetacinius rezginius.

Kryzmeninę dalį sudaro 4 poriniai kryzmens ir neporinis uodeginis mazgai.

Kryzmens mazgai yra ant kryzkaulio priekinio pavirsiaus, medialiau priekinių angų. Juos isilgine kryptimi jungia rami interganglionares. Is kryzmens mazgų iseina rami communicantes grisei į atitinkamus nugarinius nervus ir daug smulkių sakų į papilvės rezginį.

Stambiausias pilvo ertmės rezginys yra pilvinis rezginys, plexus celiacus. Jis yra priekyje v.cava inferior ir aorta abdominalis, ties tr.celiacus pradzia, uzpakalyje kasos. Siame rezginyje yra stambus porinis pilvo simpatinis mazgas, ganglion celiacum. Desinysis yra desinėje v.cava inferior, uzpakalyje kasos galvos, kairysis - prigludęs prie aortos kairiojo pavirsiaus.

Ties a.mesenterica superior saknimi yra neporinis virsutinis pasaito mazgas, ganglion mesentericum superius.

Į siuos mazgus ateina didysis ir mazasis vidurių nervai. Ir jų preganglinės skaidulos čia persijungia į postganglines. Taip pat į siuos mazgus nusielidzia daug klajoklio nervo sakelių.

Is pilvinio rezginio prasideda smulkesni rezginiai, kurie arterijų sienomis nueina į organus:

plexus hepaticus - į kepenis;

plexus lienalis - į bluznį;

plexus gastrici - į skrandį;

plexus suprarenalis - antinksčius;

plexus renalis - į inkstus;

plexus mesentericus superior - bendravardės arterijos sakomis eina į plonąją zarną ir į storąją iki skersinės zarnos imtinai;

plexus testicularis (plexus ovaricus) - į bendravardės arterijos maitinamus organus ir kt.

Dalis pilvinio rezginio leidziasi aortos siena ir kartu su sakomis, ateinančiomis is simpatinio kamieno juosmeninių mazgų, sudaro pilvinės aortos rezginį, plexus aorticus abdominalis. Nuo jo prasideda plexus mesentericus inferior. Ties aortos pabaiga plexus aorticus abdominalis skaidulų dalis ant 4-5 juosmens slankstelių priekinių pavirsių sudaro virsutinį papilvės rezginį, plexus hypogastricus superior, kuris ties promontorium suskyla į kairįjį ir desinįjį pluostelius, kurie pereina į porinį apatinį papilvės rezginį, plexus hypogastricus inferior. Sio rezginio sakos mazojo dubens organuose sudaro vegetacinius rezginius:

plexus rectales medii et inferiores - tiesiosios zarnos sienoje;

plexus prostaticus - priesinės laiukos pavirsiuje;

plexus vesicalis - slapimo pūslės sienoje;

plexus uterovaginalis - gimdos ir maksties virsutinės dalies pavirsiuose.

Be to is sio rezginio iseina vegetaciniai nervai:

į makstį - nn.vaginales;

į varpą - nn.cavernosi penis (moterų - nn.cavernosi clitoridis).

Parasimpatinė NS

Parasimpatinės NS centrai yra :

v       mezencefalinėje VNS dalyje;

v       bulbarinėje VNS dalyje;

v       sakralinėje VNS dalyje.

Is branduolių, esančių mezencefalinėje ir bulbarinėje dalyje, praganglinės parasimpatinės skaidulos is galvos smegenų iseina atitinkamų galvinių nervų sudėtyje. Is sakralinės dalies - 2-4 kryzmeninių segmentų priekinių saknelių ir atitinkamų nugarinių nervų sudėtyje.

Parasimpatinės NS periferinę dalį sudaro:

o         galiniai mazgai, ganglia terminalia, esantys greta įnerbvuojamų organų arba jų viduje;

o         rezginiai, sudarantys misrius vegetacinius rezginius.

Vidurinėse smegenyse yra parasimpatinis branduolys, nucleus oculomotorius accessorius.

Is jo preganglinės skaidulos n.oculomotorius sudėtyje patenka į akiduobes, kur jos atsiskiria nuo nervo ir sudaro akies judinamąją saknelę, radix oculomotoria.

Ji nueina į krumplyninį mazgą ir čia preganglinės skaidulos persijungia į postganglines.

Krumplyninis mazgas, ganglion ciliare, yra 1,5mm ilgio, uzpakalinėse akiduobės dalyje, lateraliau regos nervo.

Be preganglinių parasimpatinių skaidulų į jį ateina juntamųjų skaidulų is akinio nervo ir simpatinių skaidulų is plexus cavernosus.

Tilte, rombinės duobės dugne, yra parasimpatinis virsutinis seilinis branduolys, nucleus salivatorius superior.

Sio branduolio preganglinės skaidulos is smegenų iseina n.intermedius sudėtyje, o po to kartu su juo prisijungia prie veidinio nervo.

Is veidinio nervo preganglinės parasimpatinės skaidulos iseina didziojo uolos nervo ir chorda tympani sudėtyje.

Didziojo uolos nervo, n.petrosus major, sudėtyje esančios skaidulos nueina į sparninį gomurio mazgą, ganglion pteryopalatinum.

Ganglion pteryopalatinum yra bendravardėje duobėje, greta n.maxillaris.

Jame preganglinės skaidulos persijungia į postganglines.

Į jį taip pat ateina simpatinės skaidulos is plexus caroticus internus ir juntamosios skaidulos is n.maxillaris.

Minėtos skaidulos nepasibaigia mazge, o iseina is jo kartu su postganglinėmis parasimpatinėmis skaidulomis rami nasales posteriores et nn.palatini sudėtyje ir įnervuoja nosies bei gomurio gleivinės liaukas.

Taip pat is sio mazgo iseinančios vegetacinės skaidulos per n.zygomaticus nueina į asarų liauką ir ją įnervuoja.

Chorda tympani sudarančios preganglinės parasimpatinės skaidulos nueina į pazandinį mazgą, ganglion submandibulare, esantį liaukos viduje.

Is jo isėjusios postganglinės skaidulos įnervuoja pazandinę, paliezuvinę ir smulkiąsias burnos liaukas.

Pailgosiose smegenyse yra 2 parasimpatiniai branduoliai: apatinis seilinis ir dorsalinis klajoklio nervo.

Apatinio seilinio branduolio, nucleus salivatorius inferior, preganglinės parasimpatinės skaidulos pradzioje eina n.glossopharyngeus sudėtyje.

Po to jos kartu su n.tympanicus nueina į plexus tympanicus.

Is čia jos n.petrosus minor sudėtyje nueina į ausinį mazgą, ganglion oticum.

Sio mazgo postganglinės parasimpatinės skaidulos per n.auriculotemporalis nueina į paausinę liauką ir ją įnervuoja.

Dorsalinio klajoklio nervo branduolio, nucleus dorsalis n. vagi, preganglinės parasimpatinės skaidulos sudaro didziausią klajoklio nervo skaidulų dalį.

Klajoklio nervo sakų parasimpatinės skaidulos įnervuoja visus kaklo ir krūtinės ląstos organus.

Dalis jo parasimpatinių skaidulų stemplės sienomis nusileidzia ant skrandzio.

O is čia pilvinių sakų, rami celiaci, sudėtyje a.gastrica sinistra pavirsiumi nueina į pilvinį rezginį, plexus celiacus.

toliau parasimpatinės skaidulos kartu su simpatinėmis skaidulomis vegetacinių rezginių sudėtyje isplinta pilvo ertmėje.

Klajoklio nervo parasimpatinės skaidulos įnervuoja pilvo ertmės organus imtinai iki riestinės gaubiančiosios zarnos.

Pačiame klajoklio nervo kamiene ir vegetaciniuose rezginiuose yra daug smulkių mazgų, kuriuose preganglinės skaidulos persijungia į postganglines.

Daznai jos persijungia organuose, kuriuose yra nervinių rezginių ir mikroganglijų.

Į mazojo dubens organus ir į kojas parasimpatinės skaidulos ateina is VNS kryzmeninės dalies.

Nugaros smegenų 2-4 kryzmeninių segmentų soniniuose raguose yra parasimpatinis branduolys, nucleus intermediolateralis.

Preganglinės parasimpatinės skaidulos sių segmentų priekinėmis saknelėmis, nugariniai nervais ir priekinėmis jų sakomis įeina į maząjį dubenį.

Ten sudaro dubeninius vidurių nervus, nn.splanchnici pelvi.

Kurie įsijungia į apatinį papilvės rezginį, plexus hypogastricus inferior.

Siame rezginyje yra smulkių dubens mazgų, ganglia pelvina, kuriuose preganglinės skaidulos persijungia į postganglines.

Organų inervacijos bendrieji principai

Organuose yra 2 rūsių skaidulų:

aferentinių - juntamosios, organuose pasibaigia juntamosiomis galūnėmis - receptoriais, kurie transformuoja dirgiklius į nervinius impulsus ir siunčia juos į CNS. Juntamosios skaidulos prasideda nuo pseudounipolinių neuronų, esančių nugarinių ir galvinių nervų mazguose, ir su periferiniais nervais nueina į atitinkamus organus;

eferentinių - iscentrinės, jomis į organus ateina impulsai is CNS ir sukelia tam tikrą efektą. Eferentinės skaidulos yra dvejopos:

o         somatinės - prasideda nugarinių ir galvinių nervų somatiniuose branduoliuose, įnervuoja tik skersaruozius raumenis.

o         vegetacinės - prasideda vegetaciniuose branduoliuose ir persijungusios į postganglines skaidulas vegetaciniuose mazguose, nueina į visus organus, taip pat ir į skersaruozius raumenis. Siomis skaidulomis eina impulsai į lygiuosius raumenis, liaukas. Taip pat is CNS perduodami impulsai, reguliuojantys organų bei audinių medziagų apykaitą, mitybą ir augimą.

Periferinė inervacija

Periferiniai nervai įnervuoja tam tikras ribotas odos sritis arba atskirus raumenis.

Odos sritis, inervuojama periferinio nervo, vadinama periferinės inervacijos sritimi (zona).

Visą odą ar raumenis galima suskirstyti į atskiras zonas, atitinkančias periferinio nervo juntamųjų ir motorinių skaidulų įnervuojamąjį plotą.

Periferinio nervo inervuojamoje odoje galima isskirti sias zonas:

autonominę zoną - įnervuoja tik vieno atitinkamo periferinio nervo skaidulos;

misrią zoną - ją vienodu laipsniu įnervuoja 2 gretimi periferiniai nervai;

maksimalią zoną - ją vienodu laipsniu įnervuoja dauguma gretimo nervo skaidulų, o kito nervo skaidulų čia nedaug.

Segmentinė inervacija

Embriono nugaros smegenų vystymosi pradzioje jų segmentų priekinės ir uzpakalinės saknelės įauga į atitinkamus, greta esančius mezodermos segmentus - somitus.

Jie vėliau diferencijuojasi į dermatomą, miotomą, sklerotomą.

Skersaruoziai raumenysvystosi is miotomo, o oda - is dermatomo.

Atsiradęs rysys tarp nugaros smegenų segmento ir atitinkamo somito islieka visam laikui.

Sis rysys pasireiskia taip, kad kiekvieno segmento priekinė ir uzpakalinė saknelės įnervuoja tik tas odos sritis ir tuos raumenis, kurių dermatomai ir miotomai kilme giminingi atitinkamam nugaros smegenų segmentui.

Dėl to visą odą ir raumenis galima suskirstyti į atskirus segmentus, kuriuos įnervuoja atitinkami nugaros smegenų segmentai.

Odos segmentinės zonos eina juostomis.

Liemenyje segmentų skaičius atitinka nugaros smegenų segmentus ir eina horizontalia kryptimi.

Galūnės segmentinių zonų juostos yra isilgos.

Segmentinės zonos nesutampa su periferinės inervacijos zonomis, nes pastarąsias įnervuoja skaidulos is įvairių nugaros segmentų.

Tuo tarpu segmentines zonas, nepriklausomai nuo to, kokių periferinių nervų sudėtyje skaidulos eina, visada įnervuoja atitinkamas nugaros smegenų segmentas.

Kiekvieną odos segmentą įnervuoja trijų gretimų nugaros segmentų juntamosios skaidulos

Segmentine tvarka įnervuojami ir skersaruoziai raumenys.

Dėl sios priezasties, net ir tais atvejais, kai raumuo besivystantis is miotomo, nutolsta nuo kilmės vietos, jis lieka sujungtas motoriniais nervais su tais nugaros smegenų segmentais, kurie giminingi jo miotomui.

Tais atvejais, kai raumuo vystosi suaugant keliems miotomams, jį įnervuoja ne vienas, bet daugiau nervų.

Vidaus organų inervacija

Vidaus organų inervacija yra:

juntamoji - juntamosios skaidulos į juos ateina nuo pseudounipolinių neuronų, esančių nugarinių ir galvinių nervų mazguose. Vidaus organus dazniausiai įnervuoja keliolika nugaros smegenų segmentų juntamųjų skaidulų.

Krūtinės ląstos organus įnervuoja kakliniai ir krūtininiai segmentai;

Pilvo ertmės - krūtininiai ir juosmeniniai;

Mazojo dubens - juosmeniniai ir kryzmeniniai segmentai.

Juntamosios skaidulos is minėtų segmentų į organus ateina dazniausiai vegetacinių nervų ir rezginių sudėtyje, rečiau - nugarinių ir galvinių nervų sudėtyje.

Be spinalinių juntamųjų skaidulų į kaklo, krūtinės ląstos ir pilvo ertmės organus juntamosios skaidulos ateina dar is klajoklio nervo.

vegetacinė - odos ir vidaus organų juntamojoje inervacijoje dalyvauja tie patys nugaros smegenų segmentai. Vegetacinė, eferentinės skaidulos į vidaus organus ateina vegetacinių nervų ir rezginių sudėtyje.