Verslo etikos būklė Lietuvoje

ĮVADAS

Sio referato tema yra etika ir socialinė atsakomybė. Nagrinėjamas klausimas yra aktualus siuolaikinėje visuomenėje,taip pat ir verslo pasaulyje, kur daznai nepaisomos paprasčiausios moralinės normos, neatsakoma uz savo poelgius ir veiksmus.

Etika-zmonių dorovinių normų sistema, jų pareigos visuomenei, seimai, vienas kitam. Autoriai, kalbėdami apie moralę (dvasines vertybes, vidinę kultūrą, atsakomybę), pamini ir etiketo dalykus bei socialinę atsakomybę.

Pazinti profesinės (siuo atveju - verslo) etikos ir socialinės atsakomybės pagrindus ypač svarbu tiems, kuriems bendravimas su zmonėmis yra darbo veiklos pagrindas, tai būtent verslininkams. Visi tie, kurie save laiko verslininkais, turi mokėti vadovauti zmonėms, savo elgesiu pelnyti pagarbą, padaryti gerą įspūdį, rasti geriausią iseitį is konfliktinių situacijų, atsakyti uz kiekvieną savo veiksmą, kuris paveikia zmones, jų bendruomenes ir aplinką.

Galima teigti, kad verslo etika - verslo zmogaus reikmėms adaptuoti duomenys apie pagrindines etikos sąvokas, dėsningumus, kolektyvinių santykių formavimą, dorovines vertybės, poveikį visuomenei ir darbo stiliaus moralinius reikalavimus.

Apibendrintai galima būtų teigti, jog moralės įgyvendinimas yra etiskas elgesys. etika ir socialinė atsakomybė, tai tarsi sėkmingo vadovavimo slaptazodis, kurį privalu zinoti, norint islaikyti savo r 23423l1111x eputaciją, isvengti susikirtimo su bendradarbiais, konkurentais ar su įstatymu.

Siame darbe apibūdinama etikos teorija, aprasoma verslo etikos būklė Lietuvoje, etikos kodeksai bei kiti naudingi patarimai bei taisyklės, kaip verslininkas turėtų elgtis su savo darbuotojais, partneriais bei konkurentais. Referato tikslas - atskleisti, jog etika bei socialinė atsakomybė egzistuoja ir versle. Manome, jog si tema yra aktuali ne tik verslininkams, bet ir studentams, besirengiantiems jais tapti. Naudojomės literatūrinės analizės metodu. Sia tema literatūros nebuvo daug, bet informacija įdomi ir naudinga.

1.5 Verslo etikos būklė Lietuvoje

Lietuva jau zengia pirmuosius zingsnius į rinkos ekonomikos sistemą ir privalo suformuoti civilizuotos salies įvaizdį. Ne visi Lietuvos verslininkai reikiamą dėmesį skiria verslo etikai, yra netgi manoma, jog visi verslo santykiai turi plėtotis spontaniskai ir jokios metodikos negali būti taikomos, nes Lietuva - specifinė salis. Zengdami į Europą, į laisvą rinkos ekonomikos sistemą verslo zmonės pivalės būti panasūs į uzsienio kolegas verslininkus, nes kitaip negalimi bus jokie sandėriai ir t.t Juk netgi ekonomiskai issivysčiusios salys gana daug dėmesio skiria etikai, nes tai - sėkmingo vadovavimo slaptazodis, tik taip galima įsilieti į padorių verslininkų bendriją.

Verslo Etiką reikia suvokti kaip bendrosios etikos dalį, turinčią vieningus moralės principus, bet skirtingą tam tikrais specifiniais aspektais. Lietuvoje kol kas verslo etikos supratimas ir dėstymas yra gana ribotas, ką galima aiskinti maza salies patirtimi rinkos pasaulyje. Lietuvoje leidziama versta literatūra labiau orientuota į etiketą, visiskai nepaisant ir neįvardijant bendro konteksto. Todėl Lietuvos verslininkams etikos samprata dazniausia apsiriboja etiketo ismanymu, neapimant etikos visumos, individo teisių bei atsakomybės, verslo pasaulio santykio su aplinka. Pedantiskas etiketo laikymasis , atskirų "girdėtų" taisyklių taikymas, bandymas save pristatyti koncentruotam lygmeniui, nejaučiant bendro verslo rinkos etikos pulso, yra juokingas ir beprasmis.

Uzsienio salių verslo moralė Lietuvai negali būti vienintelis pavizdys, nes kiekvienije salyje ji formavosi esant tam tikroms specifinėms sąlygoms. Tačiau visai nereiktų nuvertinti kitų salių verslo etikos patirties. Nes is jų verslo etikos programų galėtume paimti ir pabandyti pritaikyti Lietuvoje tai, kas mums yra artima ir nepriestarauja salies tradicijoms ir papročiams. Is tiesų, literatūros verslo etikos tema turime mazai. Dazniausiai ji yra versta is kitų kalbų, ir dėl anksčiau minėtų priezasčių mums nelabai tinka. Tuo tarpu lietuvių autorių knygų verslo etikos tema mes turime vos kelias.

Mūsų salies įstatymai garantuoja bendrovių, įstaigų ir organizacijų darbuotojams nemaza teisių:

• į poilsio laikotarpį(mokamas atostogas, laisvas dienas);
• į atsistatydinimą;
• į pensiją(senatvės, invalidumo, naslių ir naslaičių);
• į atleidimo uzmokestį (iseitinę pasalpą, jei darbuotojas atleistas dėl pablogėjusios organizacijos finansinės padėties);
• į nedarbingumo konpensaciją;
• į tikslines atostogas (nėstumo, gimdymo, vaiko prieziūros, mokymosi, nemokamas);
• į laisvą saviraiską3

1.6 Etikos teorijos

Specialistai isskiria tokias pagrindines etikos teorijas: deontologija, utilitarizmas, teisingumo teorija, teleologija, organizacijos suinteresuotųjų ir kt.

Dentologija yra etikos teorija, akcentuojanti paties veiksmo ar sprendimo turinį, pabrėzianti principus, susijusius su konkrečiu veiksmu, pareigos vykdymą ir kitų teisių gerbimą. Joje svarbios sios sąvokos:

As privalau;

Mano pareiga;

Pirmasis imperatyvas - dorovės. Jis primena pagrindines moralaus bendravimo taisykles:

Elkis taip, kaip norėtum, kad su tavim būtų elgiamasi;

Nedaryk to, ko nenorėtum, kad kiti tau darytų (nieko neskriausk ir visiems, kam gali

padėk).

Antrasis - kategorinis imperatyvas yra zmonių lygybės reikalavimo israiska. Pazymėtina,

kad sis dorovės dėsnis nenumato rangų - tik moralumas yra zmogaus vertės kriterijus.

Dentologai mano, jog zmonių tarpusavio santykių įvairovė yra svarbi dėl pačių santykių, o ne dėl pasekmių. Keli jų teiginiai:

Verslo zmonės linkę elgtis su savo vartotojais, remdamiesi tarpusavio santykių

patartimi. Jeigu asmuo yra nuolatinis klientas ir perka prekes dideliais kiekiais - jam bus suteikiama pirmenybė, su juo bus elgiamasi isskirtinai, nes bendradarbiavimo ir pasitikėjimo sandėris jau įvyko.

2. Bankininkas kompiuterio pagalba pavagia nemazą sumą pinigų ir bankas subankrutuoja. Tokio poelgio pasekmės yra zymiai sunkesnės ir didesnės uz tas kai gelezinkelio klerkas vagia arbatpinigius is kliento kisenės. Tačiau abiejų motyvai yra vienodai nedori ir smerktini.

Utilitarizmas, kaip etinė teorija, siejama su 19amziaus anglų filosofų Jeremy Benthamo ir Johno Stuarto Milelio teiginiais.

Utilitarizmą apibūdina keturi pagrindiniai principai:

1. Padarinio (pasekmių) principas. Poelgiai vertinami pagal jų sukeltus padarinius: moraliniu poziūriu teisingi ar neteisingi.

2. Naudingumo principas. Padarinių įvertinimo kriterijus yra jų naudingumas savaiminei gėrybei, t.y. laimei (malonumas ir skausmo nebuvimas). Laimė yra auksčiausia vertybė arba auksčiausias gėris.

3. Hedonizmo principas. Zmonių laimė suprantama kaip galutinis moralės tikslas. Laimės kriterijus yra dziaugsmas (malonumas). Kiekvienas turi savo prioritetus, kurių ir siekia. Svarbu, kad kuo daugiau individų galėtų realizuoti savo prioritetus. Tam reikia dviejų sąlygų: laisvės (galimybių pasirinkti) ir gerovės (sąlygų, leidziančių efektyviai pasinaudoti turima laisve). Gerovė apima minimalų turtą, fizinę sveikatą, issilavinimą, o tai leidzia turėti kitus prioritetus.

4. Socialinis principas. Prisidedantys prie individo laimės veiksmai vertinami kaip geri, o sukeliantys nelaimės - kaip negeri. Universalusis hedonizmas veiksmus vertina pagal tai, kiek jie prisideda prie visų kitų zmonių laimės.

Utilitaristų nuomone, moralaus gyvenimo koncepcija yra pasiekti uzsibrėztą tikslą efektyviausiais būdais. Ir kai kuriems verslo zmonėms si koncepcija yra pakankamai morali ir priimtina.

Teisingumo teorija. Teisingumas apibrėziamas kaip pagrindinė visuomeninių institucijų vertybė, kaip visuomeninio idealo dalis. Net ir efektyvūs neteisingi įstatymai, institucijos ir teorijos turi būti naikinami arba reformuojami. Teisingumo teorijos idėja yra teisingumas kaip nesaliskumas.

Etiskame bendravime turi lemti ne naudos, o teisingumo principas:

1. Kiekvienas turi lygias teises į plačią vienodų laisvių sistemą, kur visiems yra pasiekiama.

2. Socialinė ir ekonominė nelygybė maziausiai privilegijuotiems turi atnesti kiek įmanoma didesnę naudą.

Teisingumo teorijos tęsėjas amerikiečių etikos profesorius R. De George siuolaikinėje visuomenėje skiria keturis teisingumo tipus:

Kompensacinis teisingumas, kada yra atlyginama uz praeities zalą ir neteisingumą.

Baudziamasis teisingumas, kada yra baudziami asmenys, padarę zalos kitiems.

Skirstomasis teisingumas liečia dorą gėrybių ir rūpesčių paskirstymą.

Procedūrinis teisingumas nustato sąziningą sprendimų praktiką ir įvairių suinteresuotųjų

susitarimus.

Teleologija yra etikos teorija, akcentuojanti patį veiksmo ar sprendimo tikslingumą ir juos vertinanti pagal jų sukeltas pasekmes. Galima isskirti keletą pagrindinių tikslų, lemiančių, kas yra gera ar bloga etinėse sistemose:

Laimė.

Savirealizacija.

Vienybė su Dievu.

Organizacijos suinteresuotųjų etikos teorija. Bendrovėje ar kitoje organizacijoje dirbantis

personalas bendrauja tarpusavyje bei su isorės partneriais - tai sudaro vidinę jos socialinę sistemą (organizacija yra tarpinis elementas tarp individo ir visuomenės). Sio sistemoje yra daug suinteresuotųjų. Suinteresuotasis - tai individas arba grupė individų, kurie daro įtaką organizacijos veiksmams, sprendimams, politikai bei tikslams arba jų veikiami.

Suinteresuotųjų skirstymas.

Etikos teorijos yra reiksmingos tuo, jog jos susistemina įprastus principus, argumentuoja, kodėl kai kurie veiksmai yra moralūs, o kai kurie ne; nurodo tų veiksmų sprendimų variantus. Tačiau nėra tokios etikos teorijos, kuri būtų priimtina visiems filosofams ar verslininkams. Filosofijos istorijoje susiformavo nemazai skirtingų etikos teorijų, kurias galima būtų suskirstyti į kelias pagrindines kryptis: teleologinės krypties etikos teorijos ir neontologinės kryptie etikos teorijos.[5]

1.7 Verslininko etika. Etikos kodeksai

Verslo etika - tai etikos sritis, besiremianti moralės principų ir verslo pasaulyje veikiančių standartų visuma, atsirandanti sąveikaujant verslui ir etikai. Tai etikos kodeksų kūrimas verslo organizacijose, įmonėse ir bendrovėse, visuomenės priimtų etiketo taisyklių taikymas, moralinio svietimo ir pilietiskumo ugdymo gerinimas, machinacijų versle atskleidimas ir viesas paskelbimas, vartotojų interesų gynėjų, "zaliųjų" ir kitų organizacijų veiklos aktyvinimas pries aplinkos tersimą, nesaugius produktus ir kt.[6]

Verslininkų etikos kodeksai adresuojami: profesijos nariams, jų klientams ar paslaugų pirkėjams bei institucijoms, turinčioms reikalų su ta profesija ar organizacija.

Etikos kodekso misija - tarpininkauti formaliuose santykiuose tarp visuomenės ir atskiros profesijos ar organizacijos atstovų, nustatyti profesijos ar organizacijos narių tarpusavio santykius.

Profesinio etikos kodekso reiksmė:

1. Pirmiausia etikos kodeksai nustato dorovės ribas ir įpareigoja jų lakytis. Tai ypač svarbu

tokioms profesijoms, kurioms palankio sąlygos savavaliavimui (politiko, verslininko...).

2. Etikos kodeksai suteikia visuomenei pasitikėjimo. Zinodama. Kad pareigūnas sąziningai atlieka savo pareigą, jausis stabiliai.

Siandieniniams vadovams yra keliamas svarbus reikalavimas - mokėjimas bendrauti ir dirbti su pavaldiniais. Tik jo dėka galima tikėtis efektyvios zmonių veiklos. Priesingu atveju, niekam tikęs vadovo ir pavaldinių bendravimas dazniausiai veda prie įstaigos krizės. Nes zema bendravimo kultūra - tai nuolatiniai nesusipratimai, stresai, konfliktai. O sios "kultūros" neisvengiami padariniai - pačių zmonių nervai, tarpusavio priesiskumas, nesantarvė, slogi atmosfera darbe. Vadovas ir pavaldinys bendraudami ne tik keičiasi informacija, bet ir tiesiogiai ar netiesiogiai vieni kitiems daro įtaką, perima socialinį patyrimą, interiorizuoja dvasines bei dorovines vertybes. Ir būtent dėl sių priezasčių vadovo bendravimo kultūra turi būti pasiekusi auksčiausią lygį ir vis tobulinama.

Kalbos etika. Dėl nevykusiai reiskiamų minčių versle prarandama daugiau laiko ir pinigų nei dėl bet kurios kitos priezasties. Kasmet milijardai dolerių issvaistomi neveiksmingai reklamai. Milijardai zmogaus darbo valandų pralekia vykdant neteisingas ar nereikalingas uzduotis. Bendravimas versle turi būti tikslus, issamus ir absoliučiai suprantamas. I rasytiniai , ir zodiniai pranesimai, ypač darbiniai nurodymai, turi būti dalykiski. Ilgi, nuobodūs, įmantrūs, profesinio zargono persunkti zargonai yra beverčiai.

Daznai tenka pastebėti, jog daugelis verslininkų nejaučia būtinybės rūpintis savo kalba. Kalba ne tik atspindi zmogaus vidinę kultūrą, jo padėtį visuomenėje, bet ir daro poveikį zmonėms. Nuo vadovo mokėjimo naudotis zodzio galia - aiskiai ir darniai dėstyti mintis, mokėti įtikinti, patraukti paskui save - priklauso jo autoritetas, kuris lemia didesnį poveikio efektyvumą.

Kontrolės etika. Ten kur darbas gerai organizuotas nereikalinga skrupulinga ir griezta prieziūra is virsaus. Kai pavaldinys dirba tam tikromis autonomijos sąlygomis, jis dirba geriau, ir nuostoliai dėl galimų ar esamų klaidų mazesni uz tuos, kurie susidaro dėl to, kad nepanaudotos darbuotojo potencinės galimybės, jo iniciatyva ir kūrybiskumas. Dėl sių priezasčių ir reikėtų pasitikėti pavaldiniais, leisti jiems dirbti savarankiskai. Nes valdymo sistemos pagrindas ir yra pasitikėjimas pavaldiniais. Todėl ne be pagrindo galima teigti, jog kontrolė yra būtine ir ne maziau svarbi. Vadovavimas pasireiskia tik iki to momento, kol yra kontroliuojama pavaldinių veikla. Ir dėl to vadovui mokėti kontroliuoti yra būtina, bet taip, kad poveikis nebūtų jaučiamas.[12]

Kritikos etika. Valdymo specialistai neigia kritikos reikalingumą valdymo sistemoje. Anot jų, darbuotojas, kurio adresu buvo pasakyta kritinių pastabų, toliau dirba ne taip intensyviai. Be abejo, niekas nemėgsta būti kritikuojamas, o ypač jei zino, jog vadovas nepasizymi mokėjimu etiskai kritikuoti. Todėl vadovui labai svarbu mokėti etiskai kritikuoti, nes tik tokiu atveju kritika bus veiksminga ir atliks savo vaidmenį. Pagrindinis kritikos vaidmuo ir yra skatinti zmones gerinti savo veiklą, o ne sukelti nenorą dirbti. Vadovo pareiga yra visuomet būti reikliu - reikalauti darbą padaryti kuo geriau. Tačiau jis niekuomet neturi būti priekabus ir ginčytis dėl smulkmenų. [13]

Vertinimo etika. Vertinimas yra ne maziau svarbus ir reiksmingas pagalbininkas kelyje į sėkmingą verslą. Tinkamai įvertinkite kitų zmonių nuopelnus ir pagarsėsite kaip dalykiskas zmogus, kuriam verta dirbti. Jūsų pavaldiniai stengsis is visų jėgų, nes zinos, kad jų nuopelnai bus teisingai įvertinti.[14]

Pirmiausia pavaldinį reiktų vertinti pagal jo veiklą, nuopelnus, tačiau atsizvelgiant į jo individualias savybes. Vieni zmones labai jautriai reaguoja į neigiamą vertinimą, o kitiems tai sukelia norą imtis darbo ir įrodyti, jog jie verti teigiamo vertinimo. Pavaldinį taip pat reikėtų vertinti dabarties, o ne praeities poziūriu. Kadangi su laiku zmogus įgyja daugiau patirties i tampa geresnis specialistas, tad jo vertinimas turi būti aukstesnis. Taigi kiekvieną gerą darbą, poelgį, iniciatyvą vadovas turi laiku pastebėti ir įvertinti.[15]

Skatinimo etika. Materialines skatinimo formas reiktų derinti su moralinėmis, nes tik jų derinys gali daryti teigiamą įtaką pavaldinio veiklai. Kai tik nustatysite tinkamą atlyginimo uz pasiektus rezultatus sistemą, zmonės greitai taps geriausiais vadovais patys sau. Vadinasi, jūs turėsite daugiau laiko ir laisvės - pakankamai geras atlyginimas jums pačiam. Trumparegiai vadovai to nesupranta. Jie yra įsitikinę, jog zmonės visų pirma turėtų dziaugtis, kad turi darbą. Zmonės yra turtas, jie uztikrina investicijų pelningumą.

Klausymosi etika. Klausymasis yra kiekvieno vadovo profesinė pareiga. Mokėjimas klausyti yra tiesiausias kelias link darbuotojų supratimo, kas lemia jų veiklos gerinimą. Atvirkstinis procesas - kai vadovas neisklauso pavaldinio, motyvuodamas tuo, jog jo pareigos zemesnės ir todėl yra nekompetetingas - veda prie to, kad kitąkart iskilus problemai pavaldinys ją bandys spręsti pats. Darbuotojas ne visuomet yra pajėgus isspręsti kilusias problemas, neaiskumus.[17]

Reiklumo etika. Vadovo reiklumo svarba valdymo procese pasireiskia tuo, jog nuo mokėjimo būti reikliam priklauso sprendimo įgyvendinimas. Todėl reiklumas turi būti kiekvieno vadovo asmeninė savybė ir bendravimo su pavaldiniais forma. Vadovo reiklumas priklauso ir nuo to, kiek jis reiklus pats sau. Vadovo teigiamas pavyzdys formuoja pavaldinių pasitikėjimą juo, o tai turi didelės įtakos vykdant savo reikalavimus. Akivaizdu, jog vadovo reiklumas pasireiskia mokėjimu perduoti pavaldiniams įgaliojimus. Tai lemia firmos sėkmę.[18]

Nuo vadovo visų sių sričių įvaldymo tobulumo priklauso jo vadovaujamų zmonių pasitenkinimas darbu, kolektyvo psichologinis klimatas. Visų sių veiksnių galutinis rezultatas yra didesnis darbo produktyvumas. O tai kiekvienos firmos pagrindinis tikslas.[19]

Etikos taisyklės verslo specialistams

2. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Socialinė atsakomybė - sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūrų forma; pasirengimas atsakyti uz savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms.

Socialinė atsakomybė reiskia, kad priimant sprendimus specialistai uz kiekvieną savo veiksmą, kuris paveikia zmones, jų bendruomenes ir aplinką. Neigiama verslo įtaka zmonėms ir visuomenei turi būti pripazįstama, padaryta zala atlyginama is bendrovės pelno. Paveiksle apibūdinamos JAV profesoriaus A. Carrollo minimos tarpusavyje susiję socialinės atsakomybės rūsys: ekonominė, juridinė, etinė ir filantropinė.

Naudota literatūra:

1. A.Paulavičiūtė " Verslo etika"

VILNIAUS UNIVERITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

AUSRA SARAUSKAITĖ IR KRISTINA REINARTAITĖ

Verslo vadybos ir administravimo studijų programos studentės

ETIKA IR SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Referatas

Tikrino: lek. E.Jasinskas

Kaunas, 2003