Apie 35% elektros energijos Vokietijoj pagaminama branduolinėse elektrinėse. Dazniausiai pasitaikantis reaktoriaus tipas yra vandens reaktorius.
Vandens reaktoriuje yra dvi vandens apyt 212i813c akos. Pirminėje vanduo teka apie 150 atmosferų virsslėgyje per reaktoriaus branduolį ir dėl branduolio dalijimosi yra įkaitinamas iki 325°C. Tokiu būdu įkaitintas vanduo (dėl didelio slėgio negalintis uzvirti) paskui yra pumpuojamas per silumokaitį į antrinę vandens apytaką, kur kaitinamas ir paverčiamas garais. Siais garais varomos turbinos verčia dirbti generatorius, kurie gamina elektrą. Paskui garai (pvz. vandeniu is upės) yra atvėsinami ir kondensuojasi į vandenį, kuris vėl pumpuojamas į silumokaitį. Antrinė vandens apytaka nuo reaktoriaus atskirta saltu vandeniu ir yra neradioaktyvi.
Tipinis reaktoriaus slėgio rezervuaras yra 15m auksčio, skersmuo - 5m, sienos storis - 25cm. Reaktoriaus branduolyje yra 82t Urano, kuris laikomas plonuose ir atspariuose korozijai vamzdziuose.
Reaktoriuje, kur verdamas vanduo, saltas vanduo yra laikomas nedideliame slėgyje, todėl reaktoriaus branduoly uzverda. Reaktoriaus slėgio rezervuare kylantys garai nukreipiami tiesiai į generatorių turbinas, tada kondensuojasi ir vėl pumpuojamas į reaktorių.Garai yra radioaktyvūs, bet sutaupomi silumokaityje tarp reaktoriaus ir turbinos.
Gaunant enrgiją branduolių dalijimosi dėka, atsiranda radioaktivių medziagų, kurios, patekusios į aplinką, gali būti labai pavojingos.
Būtų gerai, jei galėtume su savo techniką gaminti tokią energiją, kuri nezalotų aplinkos. Galima naudoti saulės, vėjo energiją arba regeneruojančias energijos bangas.
|