Vokietijos imperijos kûrimasis
Þlugus Romos imperijai, Europoje imperijà atkûrë Karolis Didysis. Valdovai ëmë tituluotis kaizeriais.
XV a. pab. - XVI a pr Ðv. Romos imperija Ðventoji vokieèiø tautos Romos imperija. Tai buvo daugelio feodaliniø valdø sàjunga. Ið maþdaug 300 vokieèiø valstybiø di 13513t1914n dþiausia ir stipriausia buvo Austrijos imperija. Vokieèius á vienà valstybæ sujungti pavyko Prûsijai. Nuo XVII a Prûsijos karalystës valdovai skyrë daug dëmesio sausumos kariuomenei, todël greitai atsigaudavo. 1740 ið Austrijos atëmë Silezijà, tuo parodydama savo siekius. 1806m, Napoleono karø laikotarpiu formaliai panaikintas vokieèiø reichas. Vienos kongresas jo nebeatkûrë.
Vokietijos sàjunga buvo sukurta norint uþtikrinti sienø nelieèiamumà ir vidaus tvarkà vokieèiø valstybëse. Tai konfederacinë sàjunga, kuriai priklausë 34 monarchijos ir 4 laisvi miestai. Vadovaujantis vaidmuo teko Austrijai.
1848m prasidëjo revoliucija. Ëmë posëdþiauti demokratiðkai iðrinktas visos Vokietijos parlamentas. Buvo sudaryta laikinoji vyriausybë, taèiau ji neturëjo savo kariuomenës, o kunigaikðtukai - turëjo. Iki 1849 revoliucija nuslopinta. Daugelyje valstybiø iðliko parlamentai.
Prûsija panaikino muitus savo valstybëje, bet iðlaikë juos prekiaudama su uþsieniu. Geleþinkelis, telegrafo linijos padëjo áveikti srièiø atskirumà. Pradëjo kurtis patriotinio vokieèiø jaunimo bûreliai, kuriuose fiziðkai ruoðë karinei tarnybai.
Bismarkas lemiamu veiksniu vienijant V. laikë karinæ jëgà. Buvo geras diplomatas. Siekë iðplësti Prûsijos karaliaus átakà, prûsiðkà tvarkà primesti vokieèiø valstybëlëms. Tam prieðinosi Austrija, bet ji laikinai tapo sàjungininke kovoje dël Ðlëzvigo ir Holðteino kunigaikðtysèiø. Jas siejo unija su Danijos karalyste. Ð pasiþymëjo tautiniu nevienalytiðkumu. 1863m Danijos karalius praktiðkai prijungë Ð prie Danijos. 1864m Prûsija laimëjo karà prieð Danijà, nesulaukusià uþsienio pagalbos. 1866m Prûsija sumuðë Austrijos kariuomenæ, tuo gaudama valdþià visiems vokieèiams.
1867 Bismarkas sukûrë Ðiaurës Vokietijos Sàjungà. Jis tapo kancleriu, o Prûsijos karalius - prezidentu. Austrija á sàjungà neáëjo. Ilgà laikà jai susiformuoti trukdë ir tikybiniai nesutarimai: protestantø ir katalikø.
1870 Ispanijos karalystës sostas pasiûlytas Hohencolernø giminës princui. Jam sutikus Prancûzijoje kilo nepasitenkinimas. Napoleonas III privertë ne tik atsisakyti sosto, bet ir garantuoti, kad tos giminës atstovai niekada nepretenduos á Ispanijos sostà. Bet ta garantija suteikta nebuvo. dël to Prancûzija paskelbë karà Prûsijai. Pasaulio akyse vokieèiai liko nekalta auka. Prancûzijos karininkai nebuvo tinkamai pasirengæ karui. Prûsijos pranaðumas iðryðkëjo ið karto. Prancûzai kapituliavo. Pasipiktinæ prancûzai pasiskelbë respublika ir sudarë Nacionalinës gynybos vyriausybæ. 1871 buvo pasiraðyta taika. Vokietijai atiteko Elzasas ir Rytø Lotaringija. Prancûzija turëjo sumokëti didelæ kontribucijà. Karas suartino vokieèiø tautà.
Jungtinë valstybë oficialiai pavadinta Vokietijos reichu arba imperija Prûsijos karalius Vilhelmas I paskelbtas imperatoriumi.
1871 priimta konstitucija. Didþiausià átakà turëjo Prûsija. Visos valstybëlës galëjo imtis savarankiðkos vidaus politikos. Buvo skiriamas tik vienas bendras ministras reichskancleris, kuris kartu vadovavo ir Prûsijos Karalystës vyriausybei. Pirmasis juo tapo Bismarkas. Valdymui atskiroms sritims buvo skiriami valstybës sekretoriai. Vienø rûmø parlamentas - reichstagas - buvo renkamas visø vyrø nuo 25 m amþiaus. Sàjungos taryba - bundesratas, á kurá atstovus siuntë imperijà sudaranèiø valstybiø atstovai. Reichstago sprendimai ásigaliodavo tik bundesratui patvirtinus. Vykdomoji valdþia atsakinga imperatoriui. Þlugo karo metu.
|
