Zarasų rajonas-ezeringiausias krastas Utenos
apskrityje. Jame yra 296 įvairaus dydzio ezerai, pradedant didziaisiais
Drūksių, Luodzio, Avilio ir baigiant keliomis desimtimis
bevardzių miskų ezerėlių, kurių bendras plotas-13381 ha, tai yra 10% rajono teritorijos ploto. Vyrauja nedideli iki 10 ha ploto, ezerai. 39
ezerai yra saugomose teritorijose. Per rajoną teka 8 upės, is
kurių ilgiausia yra Sventoji, jos ilgis net 44 km.
Didziausi jos intakai Zarasų kraste-Savasa, Stromelė ir Indraja. Kita krasto upių grupė priklauso kaimyninės Latvijos
Dauguvos upės baseinui. Tai Nikaja-Laukesa ir
kiek mazesnės Rauda, Vaisinė ir Kumpotė. Kiti yra nedideli upeliai arba protakos tarp ezerų.
Kraste yra 19 dirbtinių vandens telkinių-tvenkinių ir viena
vandens talpykla-Antalieptės marios, tai 27
ezerai, susijungę patvenkus Sventosios upę. Didziausias
ezeras salyje yra Zarasų rajone-Drūksiai. Plotas 4479 ha ( is jų 1000 ha priklauso Baltarusijai). Ezero ilgis-10,4 km.,
plačiausia vieta-9,9
km, ilgiausia-33.3 km. Tai ir vandeningiausias ezeras-esant
vidutiniam daugiamečiui lygiui, jame yra 367,65 mln.kub.m vandens.
Didziausių ezerų desimtuke yra dar trys rajone esantys vandens
telkiniai: Luodzio ezeras (plotas-1320 ha, didziausias gylis-18,4m, kranto
linijos ilgis-28 km), Avilio ezeras (plotas-1258 ha,
didziausias gylis-14m, kranto linijos ilgis-39,4 km), Sartų ezeras
(plotas-1117 ha, didziausias gylis-21,9 km, kranto linijos ilgis-79 km. Beje,
Sartų ezero krantas ilgiausias Lietuvoje. Didziausia
sala, uzimanti 45 ha ploto, yra Astravos sala Dūburio ezere. Sis
ezeras įdomus ir tuo, kad keturios jo salos uzima beveik
trečdalį viso telkinio ploto (ezero plotas-151 ha, o salų-47 ha). Didziausia sala yra dirbtiniame
vandens telkinyje- 37 ha Brėkiskės sala Antalieptės mariose, unikali
6 sakų formos. Reikia paminėti, kad daugiausia salų, is
dirbtinių vandens telkinių, taip pat turi Antalieptės marios,
siose vandens platybėse yra net 50 salų ir salelių, o savo
raizytais krantais marios gali paklaidinti kiekvieną. Verta
dėmesio telkinio Skeldų (7 ha) sala, dar vadinama Pasaga-ji pakeri
aukstais krantais, yra lenktos formos ir apaugusi pusynu. Is ezerų
daugiausia salų turi Avilio ezeras-siame 1258 ha ploto vandens telkinyje
yra net 31 sala, uzimančios 60 ha plotą.
Pačioje Nemuno ir Dauguvos upių baseinų
takoskyroje telkso Svento ezeras-Smalvų apylinkių įzymybė.
Į ezerą neįteka ir neisteka nė vienas
upelis. Tai unikalus Lietuvos ezeras, krastovaizdzio
draustinis, kuriame yra vienintelė prazangiaziedės plunksnalapės
augavietė. Sis augalas įrasytas į
Lietuvos raudonąją knygą.
Beveik visi rajono vandens telkiniai vienaip ar kitaip
naudojami rekreacijai. Zarasiskiai pamėgo salia
miesto esančius ezerus, ypač mėgstama Zaraso ezero didzioji
sala, kurioje organizuojamos įvairios sventės.
Rajono ezeruose, įskaitant ir dirbtiniu būdu įveistas, gyvena 28
rūsių zuvys, todėl zvejai turi is ko
rinktis. Labiausiai, kaip ir daugelyje kitų vandens
telkinių Lietuvoje, paplitusios kuojos, lydekos, eseriai, lynai, karsiai,
aukslės, karosai. Greta senbuvių zuvų
Zarasų krasto vandenyse kai kurių rūsių zuvys įveistos
visai neseniai. Tai unguriai, starkiai, karpiai,
peledės ir kai kurios kitos. Akmenyje, Avilyje, Ilgelyje, Plavyje,
Luodoje ir kai kuriuose kituose ezeruose bei svariose upėse paplitę
vėziai.
Retaisiais pauksčiais garsėja kai kurie
ezerai-Avilys, Čičirys, Drūksiai, Luodis, Samavas, Smalvas,
Sventas, Vencavas, Zarasas. Nuosalius ezerus perėjimui renkasi
labai reti Lietuvoje juodakakliai narai, nendrynuose baubia baubliai,
paezerėse svilpčioja svygzdos, pakrančių krūmynuose
klega įvairiausi giesmininkai
