Samų gaudymas spiningu. II dalis

Samų gaudymas spiningu. II dalis

Paprastai, anksti ryte ir vakare yra naudojami nelabai dideli (kaip samams) guminukai su pačiomis lengviausiomis galvutėmis. Gaudoma tokiu būdu: staigus trūktelėjimas nuo dugno, pora metrų patraukimas ir masalas vėl guldomas ant dugno, tada procedūra kartojama. Reikia paminėti, kad valas visą laiką turi būti įtemptas. Tokiam gaudymui galima naudoti starkių zūklei skirtus spiningus jautriomis virsūnėlėmis ir ryskų fluo valą, kuris puikiai parodo delikatų samo kibimą. Samas t 525b113f aip traukiamą guminuką atakuoja ne taip agresyviai kaip srovėje traukiamą - jis pačiumpa jį tik pakilusį nuo dugno arba besileidziantį. Pačiupęs masalą samas lieka vietoje, todėl kartais labai sunku pastebėti kibimą.

Vakaras, tai rojus mėgstantiems gaudyti vobleriais. Vobleris labai universalus masalas - jį galima traukti lėtai, galima greitai, su pertraukomis, leidziant jam iskilti. Tinkamiausi samų zūklei stori, kuproti vobleriai. Tokie vobleriai neria negiliai ir vandenyje elgiasi gan agresyviai, bet didele amplitude. Jie siek tiek primena varlę - prancūzų ir samų delikatesą. Vobleriais geriausia gaudyti saminių duobių pakrasčiuose, pakrantės ruozuose, seklumose. Kibimas yra ne tik jaučiamas, bet daznai ir matomas - įsibėgėjęs samas nespėja sustabdyti ir tiesiog issoka is vandens. Taip pat samų zūklei tinka ir ilgi liesesni, ne per daug giliai (apie metrą nuo vandens pavirsiaus) neriantys vobleriai.

Crawler tipo vobleris

Dnepro upėje samai gaudomi ir pavirsiniais vobleriais, vadinamais "drawlers" arba irklakojais. Traukiami jie plaka vandens pavirsių savo "irklais", kartais pasineria po vandeniu, zodziu kelia neapsakomą triuksmą. Pasak ukrainiečių zvejų sie vobleriai primena į vandenį nukritusį sunkiai suzeistą paukstelį ar grauziką, tuo puikiai viliodami samus. Tokie paniski sio masalo judesiai isprovokuoja atakai net ir vangiausią samą.

Is desimties isvykų, sėkmingos būna tik viena - dvi. Bet vienas pavirsinis samo kibimas visiskai kompnesuoja tūkstančius tusčių metimų, o kova su uzkibusiu galiūnu - desimtis nutrauktų masalų. Spiningautojai, gaudantys samus dienų dienas vaikosi to vieno smūgio ir tarskiančio ritės stabdzio garso.

Samų gaudymas spiningu 

"Medalinis" samas

Nedaug yra spiningautojų, kurie specializuojasi samų gaudyme. Visų pirma tam reikia specialių įrankių, antra - tai ganėtinai nuobodi ir monotoniska zūklė, daznai pasibaigianti grįzimu namo tusčiomis. Dvi trys dienos varginančio didelių blizgių mėtymo ir norisi mesti salin sunkų kotą, čiupti lengvą spiningėlį ir gaudyti sapalus ar lydekas.

Bet kantrieji spiningautojai yra apdovanojami puikiais laimikiais. Spiningu pagaunami didieji samai - didelius masalus neretai puola bemaz metriniai egzemplioriai. Patyrę spiningautojai per sezoną gali susigrumti su keletu "medalinių" samų.

Dieniniai masalai. Dieną geriausia naudoti dideles, sunkias vartikles. Spalviniai variantai: sidabrinės, arba dviejų spalvų vartiklės - viena pusė sidabrinė, kita auksinė arba varinė. Vidury dienos samų reikia ieskoti dugno perkritimuose ties akmenuotais ar molėtais nelygumais, o taip pat ramumose uz dambų, kur yra priesinga srovė, sūkuriai ir pan. Blizgę reikia traukti labai lėtai, palei pat dugną. Blizgės, kuriomis gaudote srovėje turi būti labai sunkios. Kai kurie samų specai perka dvi identiskas blizges, pragręzia jas ir susuka varzteliais arba sukniedija. Jei sujungiamos dvi identiskos savo forma, bet skirtingų spalvų blizgės, gaunami įdomūs spalviniai variantai. Ramumose uz dambų geriau naudoti lengvesnes, is plonesnės skardos pagamintas blizges - jas galima lėčiau traukti.

Kitas puikus masalas, tai dideli, natūralių spalvų arba skaidrūs su blizgučiais riperiai, balti, geloni ar tamsiai raudoni tvisteriai.

Taip pat samų zūklei tinka vobleriai. Tai bet kokių spalvų, (priklausomai nuo aplinkybių - vandens skaidrumo, metų laiko ir vandens telkinio) giliai neriantys, agresyvūs vobleriai. Pagrindinis reikalavimas - jie turi dirbti net ir labai lėtai traukiami.

Vakarinė zūklė. Vakare ir svintant geriausi masalai, kuriais galima zvejoti viduriniuose vandens sluiksniuose. Vartiklės turi būti pagamintos is plonos skardos. Gana daznai samas kimba tuo momentu, kai tik masalas atsitrenkia į vandens pavirsių ir pajuda is vietos. Isprovokuoti samą tokiai atakai galima ir didele sukre. Dnepro upėje labai populiarios amerikietiskos sukrės, skirtos musky (didelių Siaurės Amerikos lydekų) gaudymui - Mepps Musky Killer, Giant Killer ir pan. Pasak ukrainiečių, vakaras, tai metas, kai samus reikia gaudyti kaip salačius, t.y. vos sukrei atsitrenkus į vandens pavirsių, jos lapelis turi kaipmat imti suktis. Galima tik įsivaizduoti, kokios įspūdingos tokios "pavirsinės" samų atakos... Jei kibimo nesulaukėte per pirmuosius kelis metrus, verta nustoti sukti ir kiek priskandinus, traukti ją viduriniuose vandens sluoksniuose.

Rytojaus tęsinyje skaitykite apie vakarinę taktiką - kaip suvilioti samą minkstaisiais masalais ir vobleriais

Didziojoje Britanijoje didziausias pagautas samas svėrė 28,12 kg. Samai gaudomi visus metus, bet geriausiai kimba siltesniais mėnesiais. Samų racioną sudaro :moliuskai, negyvos zuvelės, varlės, tritonai, dėlės

Velso samai yra labai panasūs į milziniskus buozgalvius, tad ir atsiranda galimybė juos sumaisyti su kokia kita zuvimi. Si zuvis turi pailgą tvirtą kūną, mazą apvalią uodegą, kuri susijungia su analiniu peleku ir tęsiasi per visą apatinę zuvies dalį ir nedidelį nugarinį peleką. Ji taip pat turi didelę ploksčią galva ir milziniską burną, pilną mazų, bet smailių dantų. Giliai burnoje yra kietos kaulėtos lėkstelės, naudojamos moliuskų ir vėziagyvių geldelių smulkinimui. Virsutinio zandikaulio kampuose samai turi du labai ilgus čiulptuvėliu - ūsus su keturiais mazesniais, esančiais ant apatinio zandikaulio. Jie yra naudojami maistui aptikti. Taip pat samai turi labai jautrias uoslės liaukas, kurios padeda naktimis ieskoti maisto, nepaisant to, kad samai turi labai mazas akis. Samų kūno spalva labai priklauso nuo vandens telkinio, kuriame jis gyvena. Svariuose vandenyse jie gali būti labai tamsūs, kartais vos ne juodi, o sudrumstuose daznai būna pilki ar sviesiai rudi. Visi samai turi margus sonus ir kreminiai baltus pilvus.

Samai labiausia mėgsta zolėmis apaugausius ezerus pilnus nersiančių plėsriųjų zuvų. Galbūt, patys puikiausi vandenys jiems yra Claydon, Buckinghamshire, kur be sių didziagalvių zuvų pakankamai mazame ezerėlyje, skaičius kitų yra tikrai stebinantis. Sioje vietovėje samai greitai plinta. Daugumoje vandenų, esant apsiniaukusiems orams ar naktimis, samai ieskodami maisto gali atsidurti ir visai arti kranto. Saulėtą grazų laikotarpį jie praleidzia po kelmais ar giliai ezero dugne.

Dabartinis Anglijos rekordas yra 28,12 kg. Si zuvis buvo sugauta 1997. Paskutiniu metu buvo sukurta labai daug saminių vandenų, pripildytų importuojama zuvimi. Tad tikrąjį salies samą dabar tikrai vargu ar būtų galima kur surasti. Tvenkinių veisimas samais buvo ir legalus, ir nelegalus. Didziausias samas pakliuvęs ant meskerės sioje salyje buvo 45,36. Bet kadangi si zuvis buvo atvezta nelegaliai, tad ji ir nebuvo įtraukta į rekordus. Dauguma zvejų mano kad dazniasiai sugaunami samai yra 9,07 kg ir tik isimtiniais atvejais yra pagaunami 13,61 kg.

Samai yra is tų zuvų, kurios prisitaiko prie bet kokio maisto. Naktimis klaidzioja netoli kranto, rinkdami moliuskus, negyvas zuveles, mazus zinduolius, tritonus ir varles. Netgi mazi vandens pauksteliai nėra apsaugoti nuo samų ispuolių. Yra zinoma, kad net keletas nendrinių vistelių jauniklių dingo didziulėje samo burnoje. Maistą vandenyje samai labai gerai uzuodzia. Taip pat reikia paminėti, kad samai yra aprūpinti labai gera ypatingai jautria klausa ir jaučia visus vandens virpesius. Tai leidzia zuviai girdėti visus garsus, netgi tamsoje praplaukiančią mazą zuvelę. Samų zvejai, keliaudami kitose salyse naudodavo sį garsų sustiprinimą saviems tikslams. Jie plaukdami valtimi su irklu pritraukdavo samus is labai gilių vandens vietų.

Samams gaudyti yra labai daug jaukų, bet geriausias ir sėkmingiausias jaukas turi gerai judėti ir turėti gerą kvapą.

Labai yra svarbu tinkamai pasiruosti įrankių komplektą, vykstant zvejoti samų. Kadangi dauguma vandenų, kuriuose gyvena samai yra nedideli tai ir zuvys dazniausiai maitinasi netoli kranto, tad ir tolimas uzmetimas tikrai nereikalingas.

Naktis su samu

Didelė upė - didelės zuvys. Si sena meskeriotojų aksioma labiausiai tinka didziausiai mūsų upei - Vyslai. Nereikia net klausyti senų zvejų pasakojimų apie kazkada pagautas milziniskas zuvis. Uztenka tik zvilgtelėti į rekordinių zuvų lenteles, ir pasidarys aisku, kad daugiausiai rekordų pasiekiama būtent Vysloje. Ji tikra upių karalienė. O kiekviena valdovė turi ir savo karalių. Vyslos karalius - samas. Manau, kad ir jūsų Nemunas gali pasigirti tuo pačiu. Zinau, kad si nemaza grazi ir paslaptinga upė kasmet Lietuvos meskeriotojams padovanoja nemazai įspūdingų samų.

Bene didziausi samai Vysloje uzkimba visai netoli Varsuvos, kur yra nutekamųjų vandenų kolektorius. Čia dideli būriai karsių ir ziobrių, čia kiekvienais metais kazkam uzkimba dviejų metrų samas.

Kur karalius - ten ir jo svita. Todėl negaliu susilaikyti nepaminėjęs puikių Vyslos ūsorių ir sterkų. Varsuvos zvejys Stefanas Macisevskis meskere yra pagavęs ne vieną sesių kilogramų ūsorių. Didziausieji, pakliuvę į jo tinklus, svėrė net astuonis - devyni kilogramus. Pries trejetą metų viename tinkle buvo rastas astuoniolikos kilogramų (!) sterkas. Nors niekur literatūroje neperskaitysite, jog sterkai uzauga iki tokio svorio. Uz sio laimikio galvą Stefanui buvo sumokėta kur kas daugiau nei uz likusią zuvies dalį.

Dar ilgai galiu vardinti įvairiausius Vyslos rekordus, tačiau nenoriu, kad jūs laikytumėte mane pagyrūnu ar galvotumėte, jog Vysla - kazkokia stebuklinga zuvies pilna upė. Taip nėra. Paprasčiausiai ji didelė ir zuvys čia gyvena didelės. Tik bėda, kad kiekvienais metais didziųjų zuvų Vysloje vis maziau ir maziau. Dar pries desimtį metų ramia sązine galėjau vienam ar kitam draugui rekomenduoti kokią nors vietą, nebijodamas, jog būsiu iskeiktas. Dabar to daryti nebesiryztu. Kodėl taip yra, manau, jūs ir patys gerai zinote.

Naktinis spiningavimas

pries pradėdamas pasakoti apie samų zūklę, noriu siek tiek nukrypti į soną ir pakalbėti apie spiningavimą naktį. Dar pries penkerius metus įvairioje literatūroje apie naktinę zvejybą spiningu buvo uzsimenama labai kukliai. Tačiau dabar padėtis is esmės pasikeitė ir spiningavimas naktį jau nieko nestebina. Negana to, toks zūklės būdas sulaukia vis daugiau gerbėjų.

Gal teko matyti, kaip siltais vasaros vakarais prie pat krantų visiskai sekliose vietose susirenka daugybė nedidelių zuvelių, nuo kurių, rodos, vanduo virte verda. Čia jos rankioja nuo medzių krentančius vabzdzius ar kitą maistą. Tačiau ne visi zino, kad netoli naktinių smulkmės sambūrių visada budi plėsriosios zuvys, kurios vasarą nė kiek ne blogiau nei sviesiu paros metu kemsa sau pilvus. Vasarą, tik sutemus, didelių ezerų seklioje priekrančių zonoje plaukioja net kelių kilogramų lydekos. Sios zuvys atplaukia į tokias seklumas, kad sviečiant mėnuliui galima įzvelgti bangas, sūkurius, sukeltus maisto beieskančių plėsrūnių. Nusileidus saulei, seklumoje besiganančias lydekas zvejoju labai lengvomis, tačiau vidutinio dydzio (3, 4 numerio) besisukančiomis blizgutėmis. Jų lapelis turi būti platus ir puikiai vibruoti net lėtai traukiamas. Tokių blizgučių lapeliai paprastai būna apklijuoti sviesia sviesą atspindinčia folija. Neatsisakau ir nikeliuotų blizgučių, karių pavirsius blizga lyg veidrodis, arba padazytų baltais fluorescuojančiais dazais. Blizgutę traukiu vidutiniu tempu, nes naktį intensyviai besimaitinančios lydekos geriau reaguoja į energingiau virpantį masalą. Naktį sios plėsrūnės aktyvios palyginti trumpai - ne ilgiau nei dvi valandas po saulės laidos. Pries ausrą lydekos aktyvios būna dar trumpiau - apie pusę valandos. Paprastai sių zuvų aktyvumas baigiasi tada, kai yra dar ne sviesu, bet jau ir ne tamsu.

Eseriai pradeda maitintis kur kas anksčiau uz lydekas ir kimba iki tol, kol pasidaro visiskai sviesu. Jei zvejoju tvenkinyje, tai vasarą eserių zūklę pradedu vieną - dvi valandas pries austant ir ieskau jų visai ne sekliose vietose, o dviejų - trijų metrų gylyje ar netoli buvusios upės vagos. Tamsiu metu visada kimba didesni eseriai. Kai sviesu, sios zuvys kimba dazniau, bet mazesnės.

Ypač puiku naktį spiningauti didelėje upėje. Ko nepavyksta pagauti sieną, tas upėje daznai uzkimba naktį. Paimkime kad ir sapalus ar menkes. Dieną sios zuvys slepiasi tarp akmenų, laikosi dambų priekyje susidariusiose nedidelėse rėvose ir ne visada mielai griebia joms pakistą nedidelę besisukančią blizgutę ar vobleriuką. Uztat naktį daznai islenda is savo slėptuvių, pasirodo vandens pavirsiuje, kartais atplaukia į visai seklias vietas tarp dambų, bet niekada neapleidzia srovės. Palyginti su dienine sapalų ar menkių zūklę, naktį meskeriotojas turi siokių tokių privalumų, nes yra visiskai nematomas. Tačiau, kita vertus, sunkiau tyliai vaiksčioti, o naktį zuvims dar labiau nepatinka įvairiausi pasaliniai garsai. Tamsiuoju paros metu bene geriausia zvejoti pavirsiniais sviesių spalvų masalais, pavyzdziui, 2 - 4 cm sidabro ar baltos spalvos vobleriukais, 0 ar 1 numerio sukriukėmis. Naktį kartais galima atsisakyti ir klasikinių sapalams ar menkėms skirtų miniatiūrinių masalų, nes besimaitinančios zuvys lengviau pajunta ir pamato didesnį masalą. Antra vertus, pavirsiniuose vandens sluoksniuose pasirodo ir kitos zuvys - salačiai, sterkai ir net samai. Sių rūsių zuvys paprastai puola didesnius masalus, todėl galima uzsikabinti ir 5 - 8 cm voblerį. Vis dėlto norint, kad dazniau kibtų, reikėtų zvejoti mazesniais masalais.

Sunkiausia naktį pasirinkti įrankius. Jei zvejojame lazais masalais, tai ir spiningas turi būti lengvos klasės, ir valas - pakankamai plonas (bent jau ne storesnis nei 0,18 mm skersmens). Bet, is kitos pusės, jei zvejojant tokiais įrankiais uzkibs normalus sterkas ar samas, tai su laimikiu teks atsisveikinti. Nes pripazinkime, kad tamsiu metu varginti zuvį yra kur kas sunkiau. Prastas matomumas labai varzo spiningautojo judesius ir pakrantėmis daug nepalakstysi. Galima būtų pasirinkti galingesnius įrankius, storesnį valą, tačiau mazais vobleriais jau nepazvejosi, o samui vis vien nepavyks pasipriesinti. Todėl įrankius reikia rinktis gana apgalvotai, nors tai labai individualus dalykas. Pavyzdziui, gaudydamas sapalus, imu is tiesų labai lengvą (iki 10 g uzmetimo svorio) spiningą ir risuosi 0,16 mm valą. Bet kai einu samų, tai mano įrankiai beveik prilygsta jūrinei įrankių klasei.

Ir dar vienas labai svarbus dalykas. Niekada naktį nebraidykite, ypač upėje. Nors ir gerai zinote visus priėjimus, tačiau taip elgiantis iki nelaimės - vienas zingsnis. Pagalbos vargu ar sulauksite, o zvejyba Amzinos medzioklės plotuose man neatrodo tokia įdomi kaip mylimoje upėje.

Vandens telkiniai ir samai

Ezerai

nedaug yra ezerų, kuriuose gyvena tiek samų, jog būtų verta juos pradėti medzioti. Paprastai patikimiausią informaciją apie jų kiekį gali suteikti vietiniai zvejai. Jei samų yra pakankamai, tada dar galima tikėtis laimikio, tačiau jei ezere jų mazai, tai tikrai neapsimoka mosikuoti spiningu. Geriau pasirinkti kitą, daugiau zadančią, vietą.

Dideliuose karsinio tipo ezeruose samai laikosi keliolikos metrų gylio duobėse. Naktį pasirodo netoli povandeninių kalnelių slaitų, dazniausiai ten, kur daug smulkmės. Pagaunami jie paprastai atsitiktiniai, zvejojant lydekas didelėmis besivartančiomis blizgėmis arba vobleriais. Seklesniuose lydekinio ir lyninio tipo ezeruose, besijungiančiuose su upėmis, samų kartais būna kur kas daugiau. Čia jie taip pat laikosi pačiose giliausiose duobėse. Tokiuose ezeruose samai kartkartėmis neblogai kimba pavasarį, kai nersia kuojos ar karsiai. Tada jie neretai pasirodo netoli sių zuvų nerstaviečių.

Tvenkiniai

Dideli (stambesnių upių) tvenkiniai yra geresnės samų zūklės vietos nei ezerai. Paprastai sios zuvys visada laikosi buvusios upės vagoje. Bet surasti jų buveines gana sudėtinga. Jei uztvanka didelė, tai galima praplaukti keliasdesimt kilometrų nieko nepesus, o kai kuriose tvenkinio vietose gali būti net kelių samų buveinės, nes ten, kur yra daug duobių, o jose - įvairiausių kliuvinių, be abejo, gyvena samai. Mazesnėse (mazų upelių) uztvankose sios zuvys sutinkamos retai.

Teoriskai samus galima zvejoti ir dieną velkiaujant dideliais agresyviais giliai neriančiais vobleriais ar intensyviai virpančiomis besivartančiomis blizgėmis. Tačiau tokia zūklė yra labai varginanti ir retai kada būna sėkminga. Juo labiau kad samą lengviausia pamatyti ir isgirsti naktį. Tada jis isplaukia į pavirsių ir garsiais pliaukstelėjimais siurpina aplinką.

Didelės upės

Kaip ir kitas plėsrias zuvis, samų galima uztikti ten kur yra dambų. Tačiau jie pasirodo tik ties tomis dambomis, kur susidariusi gili duobė. Kuo giliau - tuo geriau. Dugnas - ne taip svarbu. Jis gali būti ir kietas, ir molėtas, kartais - net visiskas dumblas. Samai gyvena įvairiose upės vietose. Ten, kur yra duobių, giliai slypinčių akmenų. Zodziu, ten, kur gali slėptis pati didziausi upės zuvis.

Vienose upės vietose sių zuvų yra mazai, ir čia niekas negali pasigirti laimikiais. Kitose vietose net per savaitę pagauti trys dvidesimties kilogramų samai nėra didelis stebuklas. Bet kuriuo atveju, ruosiantis samų zūklei, reikia gerai susipazinti su upe. Visų pirma teks iskamantinėti vietinius zvejus apie samingiausias vietas. Bet tai dar ne viskas. Reikės nemazai pasivaiksčioti pakrantėmis, paplaukioti valtimi ir tik tada issirinksite vietą, kurioje galėsite tikėtis laimikio.

Ūsuotąjį besivaikant

Kaip gaila, kad vasara trunka taip trumpai. Nespėji apsisukti, o dienos vėl trumpyn, naktys saltyn, dar kelios akimirkos - ir jau ruduo. Todėl labai stengiuosi, kad vasarą niekas nezystų į ausį apie kazkokias atostogas prie jūros, nes pačios geriausios atostogos yra prie upės.

Pastaraisiais metais mane visiskai uzvaldė samai. Liepa ir rugpjūtis - tai tie mėnesiai, kuriuos pavadinčiau samų karstlige. Jokių baseinų, jokių paplūdimių, tik meskerė rankose ir ilgas vaikymasis zuvų. Beje, kokia ten zuvis. Samas - tikrai ne zuvis. Tai tiesiog zvėris. Ir jo nesulyginsi su jokiu kitu mūsų vandenų gyventoju. Lygiai taip pat ir samų zūklės negalima prilyginti jokiai kitai zvejybai. Ir nemanau, kad reikėtų kazkokių argumentų, kodėl taip yra. Paprasčiausiai samas yra samas, ir baigta. Jį reikia gerbti. O kas tuo abejoja, vadinasi, niekada nėra pagavęs sio monstro.

Beje, samais galėtų vadintis tik zuvys, sveriančios daugiau nei desimt kilogramų. Visos kitos - "mailius". Nėra mūsų kraste kitos tokios zuvies, su kuria meskeriotojai kovotų dvi ar tris valandas, o kartais ir ilgiau. Ir kitose Baltijos salyse nėra galingesnės zuvies uz samą.

Mane kartais stebina mūsų valdzios poziūris į samų apsaugą. Jei taip tęsis toliau, sių zuvų, atsiprasau, zvėrių, neliks. Tiek rasyta, kalbėta apie jų apsaugą, tačiau jokių rezultatų. O pabaiga turėtų būti labai liūdna. Kazkada bus apskritai uzdrausta gaudyti samus, įrasys juos į Raudonąją knygą, ir bus lygiai taip pat kaip dabar su lasisomis.

Visą vasarą praleidziu prie Vyslos. Si upė - mano eldoradas. Dar galiu ją taip vadinti. Nors kiekvienais metais reikalai vis blogėja. Kabliautojai pasiima savo, profesionalūs legaliai zūklaujantys tinklininkai - taip pat. Prie pastarųjų neprisikabinsi, bet niekas man neįrodys, kad zvejojantieji tinklais atlieka zuvivaisos darbus ir gausina upės samų isteklius. Taip nėra. Bet tinklai mirksta ir dieną, ir naktį, ir per iseigines dienas. Kiek jie pagauna samų -niekas nezino, bet tikrai pagauna, nes pilna valtis karsių verta vieno samo. Laisvos rinkos fenomenas.

Samų zūklės vietas renkuosi labai atidziai. Tai vienas svarbiausių dalykų. Stengiuosi zvejoti ten, kur sios zuvys gyvena, nes kitaip snekėti apie kokią nors tikslingą zūklę net neverta. Noriu pabrėzti, kad is tiesų surasti tikras samų buveines gana sunku. Teko nemazai pakeliauti, pavargti, todėl ir dabar turiu kelis ruozus, kuriuose yra samų, ir svarbiausia, kad jie ten kimba. Samai daugiausia laiko tupi savo slėptuvėse ir tik kartkartėmis jas palieka. Todėl ne tik svarbu surasti jų buveines, bet ir numatyti tą laiką, kai sios zuvys pakils medzioklėn. Tai taip pat nelengva nuspėti. Negana to, reikia parinkti masalą ir pakisti jį taip, kad samas nedvejodamas paslėptų jį savo gerklėje. Jei visas sias sąlygas įvykdysite, teliks tik uzkibusią zuvį istraukti į krantą.

Visa tai labai graziai atrodo popieriuje, tačiau is tikrųjų yra gerokai sudėtingiau. Jei tai būtų beviltiskas reikalas, apskritai apie tai nesnekėčiau. Tačiau taip nėra ir samus spiningu Lenkijoje gaudo ne viena ir ne dvi desimtys spiningautojų.

Samų negalėčiau pavadinti sėsliomis zuvimis. Dieną jie tupi savo slėptuvėse, bet vakare jas palieka ir nukeliauja tikrai nemazus atstumus ieskodami grobio. Ispanų mokslininkai nustatė, kad samo medzioklės trasa gali siekti net 5 kilometrus. Samas dazniausiai keliauja tuo pačiu marsrutu ir gana tiksliai, tarytum pagal grafiką. (Jo neapkaltinsi punktualumo stoka.) Tačiau si zuvis sugeba pakeisti savo tradicinę kelionę, jei tik isgirsta ar pajunta netoliese medziojančių gentainių keliamą triuksmą. Daznai naktiniai zvejai pasakoja, atrodo, visai neįtikėtinas istorijas apie kelis ar ne keliolika samų, atakuojančių smulkmę labai nedideliame vandens plote. Tai ne is pirsto lauzto istorijos. Sios milziniskos zuvys naktį medzioja prie pat vandens pavirsiaus ir kartais kemsa į savo pilvus tokią smulkmę, jog net keista darosi, kodėl tokia solidi zuvis tiesiog sėlsta dėl dėmesio neverto mailiaus. Dazniau stebėdamas samų gyvenimą, susidariau įspūdį, kad jiems labai patinka toks medzioklės būdas. Turėjau progos reiskinį stebėti Vartos upėje. Gigantiskas samas isplaukdavo į pavirsių plačiai isziojęs savo zabtus ir skrosdavo apsnūdusių aukslių būrį be galo greitai, garsiai ir godziai. Samas vienu kartu įsiurbdavo po keletą aukslių, nespėjusių pasitraukti į soną ar issokti virs vandens pavirsiaus. Jis plaukdavo keletą metrų tiesiai per tą laiką įsiurbdamas aukslių nuo kelių iki keliolikos kartų.

Mūsų kaimynai ukrainiečiai, o ir rusai, zvejai samus zvejoja su kvatkėmis. Kodėl kvatkės garsas vilioja samą, yra įvairių nuomonių. Man atrodo, kad kvarkė samui primena kitą gentainį, siurbiantį auksles. Viena zuvis, kurį laiką tęsianti atakas toje pačioje vietoje, puikiai informuoja visas savo kolegas. Ir jei "stalas" didelis ir gausus, tai po kurio laiko prie jo puola jau keletas nepasotinamų ūsuotųjų. Pametėjus į tokią vietą negiliai neriantį agresyvų voblerį, galima tikėtis, kad likusias pora valandų teks gerokai padirbėti tiek fiziskai, tiek protiskai.

Man tokioje zūklėje labiausiai patinka vobleriai, tačiau teigti, kad besivartančios blizgutės nieko nevertos, negaliu. Besivartanti blizgė nėra kazkoks nepaprastas masalas, bet ji pasiekia gilesnes vietas - dienines samų vietas.

Kada samai geriau kimba dieną, pasakyti negaliu. Visko gali būti. Gali visai nekibti rytais ir pradėti kibti dieną. Gali būti ir atvirksčiai. Bet vakaras visada yra patikimesnis. Ir, be abejo, naktis. Tačiau naktį pripazįstu tik voblerius. Besivartančios blizgutės tuo metu panyra per giliai ir samai iki jų nenusileidzia.

Dauguma spiningautojų zvejoja sviesiu paros metu. Vietos, kuriose yra samų, keliauja is lūpų į lūpas. Todėl būna tokių upės ruozų, kur visą dieną į vandenį skrieja įvairiausios vartyklės, ir ne taip retai kam nors uzkimba padori zuvis. Tačiau vos tik nusileidzia saulė, zuvis nekimba. O juk samai nepaliko savo vietų, tai aiskiai matosi is jų triuksmingo elgesio. Bet tai labiausiai ir nervina dieninius vieno masalo ir vieno zūklės stiliaus "specialistus". Nervina, bet jie nieko negali padaryti, nes niekaip nesugalvoja, jog reikia kazką is esmės pakeisti. O ta esmė labai paprasta - pavirsiuje plaukiantis agresyvus masalas. Jokios kitos gudrybės nėra.

Paprastai naktį samus zvejoju labai storais, trumpais negiliai neriančiais, tačiau labai agresyviai vibruojančiais vobleriais, pavyzdziui, firmos "Shakespeare" vobleriais "Big S", 'Midi S" arba firmos "Balzer" vobleriais "Midi". Kai kurie mano draugai siems vobleriams kartais apipjausto liezuvėlius, kad jie dar sekliau plauktų. As kabliukus daznai apvynioju alavine viela, kad vobleris būtų sunkesnis. Sunkesnio voblerio man reikia ne tam, kad jis giliau plauktų, bet tam, kad galėčiau toliau uzmesti. Mūsų samininkai nepasitenkina pirktiniais vobleriais ir darosi juo patys. Tokie vobleriai savo forma labai panasūs į minėtuosius, tačiau yra siek tiek storesni ir plūdresni. Todėl juos galima drąsiai sunkinti. Į voblerio spalvą daugelis zvejų nekreipia dėmesio. Gal tik geriau, kad jis būtų sviesus nors naktį kazin ar to reikia.

Priversti uzkibti didelę zuvį yra vienas dalykas, ją istraukti - visai kitas. Tai tikrai nėra lengva. Kiek didelių lydekų, karpių, samų lieka nepasvertų, tik dėl to, jog laimėjo lemiamą dvikovą. Kokių klaidų darėme, ką praziopsojome, tai geriausiai zino zuvys, tačiau jos niekada neprabils ir nieko nepapasakos.

Kai kimba samas

Ūsuotoji pabaisa kartais uzkimba netoli. Tokia akimirka kiekvieno meskeriotojo atmintyje turėtų islikti iki gyvenimo pabaigos. Įkyrus stabdzio čirskėsimas, be galo greitai senkanti valo atsarga sokiruoja ne vieną patyrusį spiningautoją. Viskas būtų gerai bet samas supainioja valą, nutrina į akmenis arba taip jį tempia, kad būgnelis sukasi lyg lėktuvo propeleris. Pabaiga visada ta pati - kvaila veido israiska, dar pries minutę klasikinę parabolę demonstravęs, bet dabar jau issitiesęs kotas, kabantis valas ir, zinoma, begalinis apmaudas.

Be abejo, dazniau gelbsti geri ir galingi įrankiai, todėl trumpai norėčiau apie juos papasakoti.

Pasirinkti spiningą samų zūklei reikia pagal keletą kriterijų: zuvies dydį, jos jėgą, zūklės sąlygas bei dazniausiai naudojamų masalų tipą ir dydį. Jei įvertintume samo dydį ir jo jėgą, tai jogiskiausia būtų zvejoti specialiai siai zūklei skirtais kotais, pavyzdziui, firmos "Mitchell" įrankiu "Spider Silure". Tačiau manau, kad vyrai, kurie galėtų siais spiningais zvejoti keletą valandų, seniai ismirė. Be to, tokių kotų maziausias uzmetimo svoris daznai prilygsta didziausiam naudojamų masalų svoriui (t.y. 50 gramų). Todėl būtų protinga ieskoti kompromiso tarp meskerykočio galingumo ir uzmetimo svorio. Manau, kad pakankamai galingas lasisinis 10 ) 50 g uzmetimo svorio ir 3 m ilgio spiningas ir yra tas kompromisas. Be abejo, toks spiningas turi atlaikyti maksimaliai įtemptą 0,35 - 0,4 mm valą. As pats zvejoju firmos "Daiwa" spiningu "Amorphous AWS 10 S" (3 m, 10 - 50 g). zūklaudamas su siuo kotu, samus gaudau vobleriais. Kai zvejoju sunkiais guminukais, imu siek tiek galingesnį spiningą, kurio linksta tik virsūnė. Apskritai saminiai spiningai turėtų būti parabolinio įlinkio, tačiau pakankamai galingi, kad padėtų kovoti, o ne atvirksčiai. Zvejojant is valties, uztenka 2,4 -2,7 m ilgio įrankio. Jei zūklaujate nuo kranto, ilgesnių kaip 3 m spiningų naudoti nerekomenduoju. Trumpesniu įrankiu su samu kovoti lengviau.

Tai tik bendros rekomendacijos. Manau, kad kiekvienas spiningautojas ras sau tinkamą variantą, nes galingų spiningų parduotuvėse tikrai netrūksta. Tačiau įrankis dar ne viskas. Norint istraukti uzkibusį samą, reikia turėti įgūdzių, o jų parduotuvėse tikrai nenusipirksi.

Samo varginimas gali trukti 2 - 3 valandas ir ilgiau. Dvidesimties kilogramų zuvis, uzkibusi ant blizgės, priristos prie 0,25 mm valo, labai ilgai plaukios, kol mums pavyks ją istraukti. Bet ar to reikia? Juk zvejodami 0,35 - 0,40 mm valu ją istrauksime kur kas greičiau - per keliolika minučių. Be to, kova bus gerokai vyriskesnė - daugiau raumenų jėgos, maziau ritės stabdzio dzerzgimo. Be to, storesnį valą ne taip stipriai veikia uzterstas mūsų upių vanduo.

Daug kartų, uzkibus samui, jau po kelių sekundzių pasidarydavo aisku, kad istraukti jo nepavyks. Priezastis -per silpnas valas. Tad jau niekas nepadeda. Įrankių pasirinkimo klaidų istaisyti jokiomis gudrybėmis nepavyksta. Neįvertinti tokio priesininko negalima, nes jis gali iskrėsti bet ką. Mazesni samai, sveriantys iki 15 kg, yra judresni ir aktyvesni. Jie kartais taip staigiai trūkteli, kad neatlaiko net storas valas. Mazesni ir vidutiniai samai, pakirsti sekliame vandenyje, kakta atsiremia į dugną, o uodega musa per valą. Tada jau niekas nepadeda, nebent atsitiktinumas. Bet zvejodami storu valu istraukti uzkibusią zuvį turime kur kas daugiau sansų.

Daug metų zvejoju spiningu ir esu įsitikinęs, kad vienintelė zuvis, galinti visapusiskai patikrinti zvejo sugebėjimus, yra samas. Jis savo galia isbando ir spiningą, ir ritę, ir meskeriotoją. Kovojant su samu, neuztenka vien raumenų. Čia lygiai taip pat svarbu ir saltas protas, ir valia, ir susitvardymas. Vienas per stiprus trūktelėjimas meskerykočiu, viena nedidelė klaida - ir nuotaika sugadinta visai savaitei.

Visada, uzkibus samui, stengiuosi nustatyti jo svorį. Nors sakoma: "Nesverk neistrauktos zuvies". Ir kai kazkurią akimirką esu tikras, kad sugebėsiu zuvį istraukti, kartais uzkibęs samas viską apverčia aukstyn kojomis. 8 - 12 kg ūsuotieji labai judrūs. Meskere puikiai galima pajusti staigius jų trūktelėjimus, lyg norėtų kas nors isplėsti meskerę is rankų. Traukiant tokį samą, kotas staigiai islinksta, vėliau gali lygiai taip pat akimirksniu issitiesinti, bet tik smėkstelėjus minčiai, jog zuvis atitrūko, spiningas vėl issilenkia.

Dideli, daugiau nei 20 kg sveriantys, samai kovoja kur kas ramiau. Kuo didesnė zuvis, tuo dazniau ji prisispaudzia prie dugno, pailsi, po to, nereaguodama į jokias meskeriotojo pastangas, plaukia tolyn. Didelis samas visada stengiasi pasinaudoti srove - atsistoja skersai jos ir srovė pati jį nesa tolyn. Stambų samą kartais pavyksta iskart prisitraukti prie kranto, bet tik tam, kad jis per minutę be galo greitai mazindamas storo valo atsargas nutoltų visą simtą metrų. Tada atrodo, tarsi zuvis tyčiotųsi.

Marekas Simanskis, lenkų leidinio spiningautojams "Swiat Spiningu" redaktoriaus pavaduotojas.

"Zvejys ir zuvis" Nr. 7(10) 1999 m. liepa