paskaita: socialiniai pokyčiai

Socialinių pokyčių samprata. Socialinių pokyčių tipai. Demografija ir jos parametrai. Gyventojų surasymai.

Socialinių pokyčių samprata

Taigi socialinių pokyčių sąvoka reiskia įvairias permainas, vykstančias tam tikrą laiką socialin 19519u2010t 79;se bendrijose, grupėse, institutuose ir organizacijose, jų tarpusavio sąveikose ir sąveikose su individais.

Socialiniai pokyčiai gali vykti:

tarpasmeninių santykių lygyje

mazų ir didelių socialinių grupių lygmenyje

organizacijų ir institutų lygmenyje

visuomenės ir globaliniame lygmenyje

Socialinių pokyčių tipai

Struktūriniai pokyčiai arba pokyčiai susiję su įvairių socialinių darinių struktūromis.

Procesiniai socialiniai pokyčiai arba pokyčiai susiję su socialiniais procesais tarpusavio sąveikos ir tarpusavio rysių sferoje.

Funkciniai socialiniai pokyčiai arba pokyčiai, susiję su įvairių socialinių sistemų, institutų, organizacijų funkcijomis.

Motyvaciniai socialiniai pokyčiai arba pokyčiai individualios ir kolektyvinės veiklos motyvacijos sferoje.

Sie visi įvardinti pokyčių tipai tampriai tarpusavyje susiję ir praktikoje sunku atskirti vieną socialinių pokyčių tipą nuo kito: vieno tipo pokyčiai sukelia būtinus pasikeitimus kituose socialinių pokyčių tipuose.

Demografija

Demografija (graik. demos- liaudis, zmonės)- mokslas apie zmonių populiacijas, kuris remiasi statistine informacija, gaunama is oficialių gimimų, mirčių, vedybų ir migracijos registravimų, taip pat is visuotinių surasymų ir apklausų, kurias atlieka vyriausybė, mokslinės ir privačios tyrimo įstaigos.

Demografiniai rodikliai

Atskiros valstybės gyventojus bet kuriuo metu apibrėzia trys demografiniai rodikliai:

• sudėtis amziaus poziūriu
• lyčių santykis
• skaičiaus kitimas dėl atvykstančių ir isvykstančių.

Migracija

Nuo seniausių laikų zmonės nepasizymi sėslumu. Priesistorinių laikų migracija- tai laipsniskas atsakas į aplinkos ir klimato kitimus, kas trukdavo istisus simtmečius.

Siuolaikinę migraciją sąlygoja jau ne klimatas ar aplinka, o socialinės ir politinės jėgos.

Tarptautinę migraciją lemia isstumiantieji is gimtinės ir pritraukiamieji faktoriai ten, kur jis vyksta faktoriai:

Stumiantieji faktoriai- tai bedarbystė, ekonominiai sunkumai, maisto stoka, rasinė ar religinė diskriminacija, bloga gamtinė aplinka, gyventojų tankumas.

Traukiamieji faktoriai- darbas, pigi arba anksčiau laisva zemė, politinė ir religinė laisvė, galimybė mokytis.

Vidinė migracija vyksta ieskant geresnio darbo, geresnio klimato, arčiau artimųjų, dėl seimyninių aplinkybių ir pan.

Gyventojų skaičius ir ateitis

Issivysčiusiose valstybėse gyventojų skaičius nedidėja arba didėja nedaug. Tuo tarpu besivystančiose salyse jų skaičius auga ir augs ateityje, net jeigu pavyks įgyvendinti seimos planavimą, nes tokiose salyse yra daug jaunų zmonių. Gyventojų skaičiaus augimo neįmanoma atskirti nuo socialinių  sąlygų ar vyriausybės politikos.

Urbanizacija

Gyventojų persikėlimas į miestą- pasaulinė tendencija. Visos pramonės salys yra urbanizuotos, o besivystančios salys smarkiai urbanizuojasi. Maziau issivysčiusiose salyse į miestus traukia geresnės gyvenimo sąlygos, platesnės gyvenimo aplinkybės, didesnis miestų natūralusis prieaugis. Urbanizacija tęsis ir ateityje.

Gyventojų surasymai

Surasymai - reiksminga ir labai didelė pagal informacijos surinkimo ir jos apdorojimo apimtį akcija. Surasymų privalumas -  galimybė surinkti duomenis apie kiekvieną surasymo objektą nustatytu laiko momentu ir gauti visų surasomų objektų pozymių "kopiją". 

Pirmąjį visuotinį surasymą atliko Svedija 1749 metais. O JAV pirmoji pradėjo reguliarius surasymus. Ten surasymai vyksta kas desimt metų, tačiau Surasymų biuras veda nuolatines gyventojų apklausas ir kas mėnesį vyksta eilinės apzvalgos. Jos papildo duomenis apie gyventojų pajamas, uzimtumą, imigracija ir pan.

Galima skirti du svarbiausius visuotinius surasymus: gyventojų ir būstų bei zemės ūkio.

Surasymai Lietuvoje

Duomenys apie Lietuvos gyventojus buvo renkami dar 13 amziuje. Apskaitos rezultatai buvo panaudojami nustatant, kiek zmonių gali mokėti mokesčius bei kiek yra vyrų, tinkančių kariauti.

Lietuvos istoriniuose saltiniuose minimas pirmasis visuotinis "zemininkų" surasymas, įvykęs 1528 m.

17 a. viduryje, surasant gyventojus, buvo naudojamas "dūmų" skaičiavimo metodas. 

1790 m. surasytos visos tuometinės gyventojų grupės, todėl sį gyventojų surasymą galime laikyti pirmuoju visuotiniu gyventojų surasymu Lietuvos Didziojoje Kunigaikstystėje.

1897 m. buvo surengtas pirmasis Rusijos imperijos visuotinis gyventojų surasymas. Lietuva tuo metu jai priklausė, todėl ir jos gyventojai 1897 m. buvo surasyti pagal bendrą programą, buvo nurodomi lyties, tikybos, verslo, amziaus ir kiti pozymiai. Dabartinį Lietuvos plotą tuo metu sudarė.

1918 m., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, kilo būtinybė surengti visuotinį gyventojų surasymą, tačiau tai buvo atlikta tik 1923 m., nustačius valstybės sienas. Surasymas vyko 1923 m. rugsėjo 17-23 dienomis.

Sovietiniu laikotarpiu buvo atlikti keturi gyventojų surasymai (1959m., 1970 m., 1979 m. ir 1989 m.)

Pirmasis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos gyventojų ir būstų surasymas įvyko 2001 metų balandzio mėnesį, remiantis Seimo priimtu įstatymu.