Ar dar turi akimirką prisėsti
Pazvelgt i medzių sprogstančius lapus
Ir saulės sviesoje paskęsti
Kur toks nezemiskai grazus dangus...
Tikiuos turi savy jėgų pabėgti
Nuo tų kasdienių rūpesčių visų
Ir nors kelioms akimirkoms nuklysti
Kur tavo sielai bus ramu...
Ir neieskok tam tinkamesnio meto
Negu dabar, negu akimirka kurioj tu gyveni...
Ir tau tikrai nereikia tinkamesnės vietos
Negu pasaulis kuriame esi...
Sviesa tavo akių
Drėgnomis kojomis per baltą
zemę
Tikėjimo, vilties pilnom akim
Į plačią tolumą, per tusčią perėją
Su traukinių dundėjimu naktim...
Siandieną dega visos zalios sviesos
Bei vėjas dvelkia jūros gaivumu
Ir pauksčių isskleisti sparnai į dangų kelią
Kur tavo balsas kviečia būt kartu...
Nebeskaičiuoju jau dienų nei metų
Nes laikas pats tai daro uz mane
Ir net sviesių naktų nebepasiilgstu
Nes visą sviesą tavo akyse regiu...
Valentino diena
Siandieną tau jaučiu as tai
Ko niekam nejutau dar niekada
Ir nebijau tau pasakyti nuosirdziai
Kad noriu būti su tavim as visada...
As siandien atiduodu savo sirdį
Į tavo istiestas svelnias rankas
Ir as turiu didziulę viltį
Kad savo sirdį atiduosi į manas...
As stengsiuos saugoti tave ir ginti
Nuo skausmo, blogio ir tamsos
As noriu kad su manimi patirtum
Tik laimę, meilę, gėrį nuolatos...
Ir net gyvenimo kelio galą priėjęs
As vis dar noriu būt tave įsimylėjęs...
Vakar
As
Ir siandien tam kely esu
Ten kur svajonės, dziaugsmas
Kur juokas besisypsančių vaikų...
As vakar pamačiau laimingą zmogų
Kuris kaip as stovėjo savo kelyje
Ir savo besisypsančiom akim kerėjo
Tarytum kvietė eit su juo drauge..
As vakar istiesiau jam ranką
Taip kviesdamas keliaut kartu...
Ir nuo tada su juo mes einam
Savo svajonių padengtu keliu...
|
