Zydų tikėjimas

Biblija - knygų knyga

Zydai surasė visiems zinomą, labiausiai pasaulyje skaitomą knygą. Ji vadinama Biblija, kas, isvertus is graikų kalbos, reiskia knygos. Biblija nėra paprasta, vientisa knyga. Is tikrų 24424b17y jų ji - 66 knygų rinkinys. Bibliją sudaro dvi svarbiausios dalys: viena vadinama Senuoju Testamentu, o kita - Naujuoju Testamentu. Senąjį Testamentą sudaro pirmosios 39 knygos. Jose aprasomi įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Kristaus gimimo. Sias knygas zydai laiko sventomis. Aisku tai, jog knygos surasytos senosiomis zydų kalbomis - hebrajų ir aramėjų. Vėlesniais amziais jas surinko, perrasė ir sutvarkė judaizmo zinovai. Biblija nėra vientisa knyga. Ji - sventųjų knygų rinkinys. Pradėta komplektuoti baigiantis II ir prasidedant I tūkstantme­čiui pr. Kr. Esama nuomonės, kad vaisingiausias Biblijos kūrimo laikotarpis - "Babilono nelaisvė". Isvesti is Jeruzalės zyniai, negalėdami eiti savo tiesioginių parei­gų, visą laiką skyrė naujų tekstų rengimui, senųjų perrasinėjimui ir redagavimui. Sį darbą baigė jau sugrįzę is nelaisvės. Senojo Testamento knygos skirstomos į tris grupes:

1. Istorinės knygos - Pentateuchas (Penkiaknygė), Jozuės, Teisėjų, Rutos, I - IV Karalių, I - II Kronikų, Tobijo, Juditos, Esteros ir I - II Makabėjų. Jose pateikiama isganymo istorija nuo zmogaus nupuolimo iki atpirkimo isvakarių. Si istorija yra susiju­si su Isrinktosios tautos istorija, is kurios turėjo ateiti Isgany­tojas.

2. Isminties knygos - Jobo, Psalmių, Patarlių, Pamokslinin­ko, arba Ekleziasto, Isminties, Giesmių giesmės ir Ekleziastiko. Jose pateikiama religinė doktrina bei moralės nuostatai, kurių kiekvienas, siekiąs isganymo, turi laikytis. Viena sių knygų - "Giesmių giesmė" - jau daugelį simtmečių garsėja kaip neprilygs­tamas meilės lyrikos sedevras. Į Lietuvą sis kūrinys atkeliavo kartu su pirmaisiais Biblijos vertimais "Auksčiausios Saliamono giesmės" vardu, nors su istoriniu karaliumi Saliamonu giesmė susieta daug vėliau. Ji ilgą laiką gyvavo kaip liaudies kūryba, turinti daug bendro su senovės babiloniečių ir egiptiečių panasaus pobūdzio dainomis. Lyrinis dialogas tarp merginos ir vaikino, tarp jaunosios ir jaunojo imtas interpretuoti kaip dialogas tarp Salia­mono ir jo Mylimosios, tarp zemiskos Mergelės ir jos Viespaties, Valdovo. Ilgą laiką "Giesmių giesmė", kaip ir "Ekleziastas",lai­kyti "ne Dievo įkvėptu" kūriniu ir į Sventąjį Rastą nebuvo įtrau­kiami. Senovės zydams pasklidus po pasaulį, "Giesmių giesmė" įtraukta į jų religinį kanoną ir plito senovės graikų, aramėjų, lotynų kalba. Pries keletą metų ją į lietuvių kalbą isvertė poetas S. Geda.

3. Pranasų knygos - Izaijo, Jeremijo, Ezekielio, Danieliaus, dvylikos Mazųjų pranasų. Jose nurodoma, kaip Viespats Dievas per savo isrinktus ir siųstus vyrus, kuriems duotas pranasų var­das, kreipė Isrinktąją tautą isganymo keliu: ją saugojo, zadino jai atpirkimo viltį, auklėjo ir rengė būti isganymo visoms zemės tau­toms nesėja.

Naująjį Testamentą sudaro likusios 27 knygos. Jos surasytos graikų kalba I - II a. Jose rasoma apie kriksčionybės atsiradimą ir paplitimą. Sias knygas sventomis laiko visi kriksčionys. Judėjai Naujojo Testamento nepripazįsta .Biblijos, kitaip dar vadinamos Sventuoju Rastu, reiksmė įvairiapusė. Pirmiausia - tai religinė knyga, bet kartųjį yra ir pasaulinės literatūros kūrinys.

Religija

Sventojo Rasto zydų religija atrodo perdėm savita. Anot Se­nojo Testamento, ne zydai surado Dievą gamtoje, bet Dievas surado zydus jų istorijos raizgyne. Jahvė kreipėsi į Abraomą:

"Iseik is savo zemės ir is savo giminės, ir is savo tėvo namų ir eik į zemę kurią as tau parodysiu. As padarysiu is tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu, ir aukstinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaimintas".

(Pr 12, 1 - 3)

Persakant Dievo zodzius, tikėta, kad Dievas kaip asmuo, o ne kaip gamtos jėga sukūrė pasaulį, jį valdo ir rūpinasi zmogumi.

Zydų religiją nuo kitų to meto tikėjimų skyrė tai, kad Jahvė buvo vienintelis Dievas. Mokslininkai zydų monoteizmą ais­kina istorinėmis aplinkybėmis. Biblijos tyrinėtojai įziūri didelę Egipto įtaką senovės zydų kultūrai. Biblijinė kosmogonija vos ne pazodziui atkartoja vieną is keleto senovės Egipto kosmogonijų - Hermopolio kosminių kūnų mokslą. Stebina Biblijos 103 psalmės ir garsaus Echnatono laikų "Himno Atonui" panasumas. Si aplin­kybė leidzia manyti, jog Echnatono reforma padarė didziulį po­veikį nedidelės zydų tautos pasaulėziūrai. Tai, kas buvo atmesta egiptiečių, tapo priimtina Egipte gyvenusiems zydams. Legendinis jų isėjimas is Egipto ir pasirodymas Palestinoje sutapo laiko atzvilgiu su Echnatono reformos padarinių likvidavimu.

Judaizmo ispazintojams Dievas buvo viskas: vyriausias vals­tybės valdovas, mokytojas bei globėjas. Valstybės įstatymus, vi­suomenės santvarką, net atskiro zmogaus sązinę - viską savo nurodymais tvarkė Dievas. Taip pat ir visus zmonių veiksmus, jų dorovinį gyvenimą. Čia ir iskyla Dekalogo (Desimties įsakymų) reiksmė ne tik zydų tautai, bet ir vėlesniam kriksčioniskam pa­sauliui. Sį judaizmo sistemos etinį pagrindą Jahvė isdėstęs Mozei ant Sinajaus kalno. Būtent Mozei jis pasakė savo vardą - Jahvė, reiskiantį as esu. Ant Sinajaus kalno, kaip liudija Biblija, Viespats sudarė sutartį (arba sandorą) su pabėgusiais is Egipto zydais. Jie įsipareigojo pripazinti Jahvę vieninteliu Dievu, jį garbinti ir laikytis jo įsakymų. Viespats paskelbė izraelitus savo tauta, pazadėjo ją saugoti ir globoti. Desimt Dievo įsakymų laikomi judaizmo pagrindu.

Pirmieji keturi priesakai (įsakymai) is esmės neturi rysio su morale. Jie reikalauja garbinti vienintelį Dievą, draudzia gaminti ir garbinti bet kokius stabus, liepia svęsti sventadienius. Nuo penkto priesako prasideda etikos sritis. Priesakai reikalauja gerbti savo tėvus, nezudyti, nesvetimoteriauti, nevogti, neapkalbėti ar­timo, negeisti artimo turto. Sie klasikiniai reikalavimai vėliau pagrindė daugelio tautų, valstybių ir civilizacijų moralę ir teisę.

Taigi neregimam zydų Dievui nepakako, kad zmonės juo ti­kėtų; jis reikalavo, kad sie ir dorai gyventų. Jahvė zinąs ne tik zmonių darbus, bet ir mintis. Tad zmogus ir mintyse turįs būti doras.

Zydų religija - teologinės dvasios ir tvirto rasinio patriotiz­mo kombinacija. Didysis Jahvė - vienas visų Dievas. Bet visaga­lis Jahvė is kitų tautų isskyrė vieną - zydų tautą. Zydai laukė ypatingo isganytojo, Mesijo, kuris turėjo isganyti juos labai malo­niu procesu: grązindamas pasakiską Dovydo ir Saliamono garbę, pajungdamas visą pasaulį tvirtai, bet labdaringai zydų valdziai